Liberalai į VTEK kreipėsi reaguodami į ketvirtadienio portalo lrytas.lt publikaciją „Partija neapgynė kyšininko - iš VMI atleistas įtakingas socialdemokratas“.
Liberalai prašo VTEK įvertinti informaciją, kad finansų ministras R. Šadžius, galimai pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, bandė padaryti įtaką Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), pavaldžios Finansų ministerijai, pareigūnams, kad šie iš pareigų neatleistų kaltu dėl kyšio davimo pripažintą socialdemokratų partijos narį ir buvusį apskrities Mokesčių inspekcijo viršininką Evaldą Vaineikį.
Portalo lrytas.lt žiniomis, ministras skambinėjo į VMI ir prašė, kad partijos narys nebūtų atleistas iš darbo. Finansų ministerija tai kategoriškai neigia.
Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijos vadovas iš darbo atleistas ne tik dėl padaryto nusikaltimo, bet ir blogos reputacijos. Teigiama, kad sulaikymo metu prokurorai jį darbo vietoje aptiko girtą.
„Kadangi ant finansų ministro krito šešėlis, norime, kad atsakingos institucijos per įmanomai trumpiausią laiką įvertintų R. Šadžiaus veiksmus šioje istorijoje. Manome, kad premjeras A. Butkevičius taip pat turėtų operatyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei įvertinti padėtį, nepaisant savo politinės priklausomybės“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Kreipimesi į VTEK pažymima, kad būtent finansų ministras įstatymų nustatyta tvarka į pareigas priima ir atleidžia VMI vadovus. Atsižvelgiant į VMI pavaldumą finansų ministerijai bei į tai, kad R. Šadžius taip pat priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai, kyla pagrįstų abejonių, ar ministras, kaip nurodoma, skambindamas VMI pareigūnams ir domėdamasis E. Vaineikio palikimo pareigose galimybėmis, nedarė spaudimo ir nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
VTEK taip pat prašoma išaiškinti, ar R. Šadžius galimai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų dėl asmeninio suinteresuotumo, kuris apibrėžiamas kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. Taip pat – šio įstatymo 13 straipsnio, numatančio, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.
Kreipimesi į VTEK atkreipiamas dėmesys, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnis numato, jog siekiant užtikrinti viešųjų interesų viršenybę asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
