Ir laikas, ir pinigai
Kazlų Rūdos savivaldybėje miškai sudaro per 60 procentų teritorijos. Gyventojai džiaugiasi, kad gyvena žalumoje, o savivaldybės vadovai suka galvą, kaip tinkamai tenkinti visuomenės poreikius, nes pakeitus miškų įstatymą miškingos savivaldybės tapo neveiklios. Tokių savivaldybių Lietuvoje yra šešios.
„Mes miesto ribose turime 41 valstybinio miško sklypą, kuriam galioja tokie pat reikalavimai, kaip miško masyvui. Todėl norint sutvarkyti tą sklypą, netgi pravesti komunikaciją, reikalingi didžiuliai derinimai, kurie užtrunka metus ir daugiau“, - sako Kazlų Rūdos meras Vytautas Kanevičius.
Meras sako, kad tvarka mieste dabar atima ne tik daug laiko, bet ir pinigų. Už kiekvieną mieste iškirstą medį savivaldybės privalo į Aplinkos ministerijos sąskaitą pervesti kompensaciją.
„Šiuo metu mes tiesiame gatvę, kuria galėtume nukreipti sunkiasvorį transportą, kuris dabar važiuoja per miesto centrą. Tam prireikė nukirsti menkaverčių medžių – alksnių. Ir už už tą nukirtimo faktą mes turėjome sumokėti keliasdešimt tūkstančių litų kompensaciją“, - guodžiasi V. Kanevičius.
Varėna – miškų įkaitė
Kitos miškingos savivaldybės, Varėnos meras sako, kad Aplinkos ministerijos inicijuotas įstatymo pakeitimas paralyžiavo savivaldybės veiklą. Varėna jau prarado stambius verslininkus, kurie milijoninę gamybą ketino perkelti iš sostinės į Varėną, stringa kiti svarbūs projektai.
„Varėna tapo miškų įkaite, mes negalime nieko daryti. Turime valstybės prievolę savininkams gražinti nuosavybę. 38 žmonės laukia, kada mes sugebėsime įrengti sklypus. Deja, neturime laisvų vietų, nes aplink vien miškai“, - sako Varėnos meras Vidas Mikalauskas.
V. Mikalauskas tikina, kad mokėti Aplinkos ministerijai kompensacijas už kiekvieną nukirstą medį neturi iš ko. Savivaldybės nesuduria galo su galu, todėl neslepiama, gal miškų įstatymas kai kuriuos projektus sužlugdys.
„Bet kokia maža intervencija į mišką - iš karto gaunam per nagus arba per kišenę, - sako V. Mikalauskas. - Norėdami antros kategorijos miške vykdyti kokias nors statybas, mes pirmiausia turime pasiskaičiuoti savo finansines galimybes. Vieno hektaro vidutinė kaina - apie 80 tūkst. litų. Jeigu reikia plėsti kapines arba kurti naujas, reikia 10 ar 15 hektarų ploto. Paskaičiuokime kiek savivaldybei, mokesčių mokėtojų pinigų reikia sumokėti“.
Ministras: merai verkšlena
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nelinkęs situacijos dramatizuoti. Esą merai per daug verkšlena.
„Mes pritariam, kad kapinės - galbūt tai vienintelė vieta, kur nereikėtų iš kišenės į kišenę perdėti. O šiaip - plėstis yra galimybė, ir už viską, kas priklauso mums, visuomenei, bendruomenei, reikia susimokėti“, - sako V. Mazuronis.
Palankesnės pozicijos miškingų savivaldybių vadovai tikisi iš Seimo. Parlamentui yra siūlymas dar kartą persvarstyti miškų įstatymą.
