Nors Kryžių kalno koplyčia dar prieš pusantrų metų buvo įtraukta į kultūros paveldo vertybių sąrašą, tačiau iki šiol jos rekonstrukcijos darbai nepradėti, ir vargu, ar šiemet bus pradėti.
Darbai nevykdomi dėl labai paprastos priežasties – Šiaulių rajono, kurio teritorijoje stovi koplyčia, valdžia tvirtina rekonstrukcijai neturinti pinigų. Jų statinio rekonstrukcijai neskiria ir Vyriausybė, į kurią Šiaulių rajono vadovai kreipėsi jau ne kartą.
Koplyčios išsaugoti neplanavo
Architekto Algimanto Juknos suprojektuota koplyčia Kryžių kalno papėdėje iškilo 1993 metais ruošiantis popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui.
Kryžių kalne apsilankęs pontifikas šioje koplyčioje aukojo šv. Mišias.
Specialiai popiežiaus vizitui suręsta koplyčia buvo statoma kaip laikinas statinys - jos neplanuota išsaugoti. Tačiau Kryžių kalno papėdėje iškilusi koplyčia liko stovėti ir po popiežiaus vizito.
Sutrešus koplyčios medinėms grindims bei laiptams, iškilo pavojus aplinkiniams, todėl koplyčią teko apjuosti įspėjamosiomis juostomis.
2011 metais buvo priimtas sprendimas koplyčią nugriauti – Vyriausybė statinio nugriovimui skyrė 15 tūkstančių litų.
Kryžių kalno koplyčios nugriovimui neprieštaravo ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pasiūlęs toje vietoje pastatyti bažnyčią.
Kadangi popiežiaus koplyčia pastatyta konservacinėje Kryžių kalno zonoje, jos vietoje bažnyčios statyti nebuvo leista.
Pripažino kultūros vertybe
Sužinoję apie ketinimus nugriauti koplyčią tikintieji ėmė rinkti parašus už šio statinio išsaugojimą.
Už tai, kad popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Kryžių kalne menanti koplyčia būtų išsaugota, pasirašė per du tūkstančius tikinčiųjų.
Siekį išsaugoti koplyčią palaikė ir statinio autorius - architektas A. Jukna.
Dėl koplyčios išsaugojimo buvo kreiptasi į aukščiausius šalies vadovus bei Kultūros vertybių apsaugos departamentą. Nuspręsta, kad lemiamą žodį turi tarti paveldosaugininkai, kurie apsilankė Kryžių kalne ir apžiūrėjo koplyčią.
Kad Kryžių kalno koplyčia turi būti įrašyta į kultūros paveldo vertybių registrą, 2011-ųjų lapkritį nusprendė Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba.
Pagrindiniu argumentu nulėmusiu tokį sprendimą tapo istorinė koplyčios vertė.
Koplyčią teko perprojektuoti
Įtraukus Kryžių kalno koplyčią į Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą, susirūpinta jos remontu.
Kadangi koplyčia buvo statoma laikinam naudojimui, tai Kryžių kalno papėdėje ji iškilo neparengus jokių dokumentų – tarsi savavališkas statinys.
Todėl panorus koplyčią įteisinti, teko ją iš naujo suprojektuoti. Parengti koplyčios projektą sutiko jos autorius A. Jukna.
Koplyčios projektas jau baigiamas, todėl netrukus jau būtų galima imtis rekonstravimo darbų, tačiau tam nėra lėšų.
Prireiks apie 300 tūkstančių litų
„Koplyčios rekonstravimui bei stebėjimo kamerų įrengimui Kryžių kalne prireiks apie 300 tūkstančių litų. Tokių lėšų Šiaulių rajono biudžete nėra.
Dėl lėšų skyrimo kartu su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu raštu kreipėmės į Vyriausybę, tačiau atsakymo kol kas nesulaukėme. Jei pinigų nebus gauta, koplyčios rekonstrukcijos darbai gali nusikelti į kitus metus“, - portalui lrytas.lt sakė Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas.
Pasak mero, vien koplyčios rekonstravimui prireiks apie 200 tūkst. litų (rekonstrukcijos kainą padidino sprendimas imtis kai kurių konstrukcijos patobulinimų, kurie padėtų išvengti skersvėjų koplyčios viduje).
„Stebėjimo kamerų įrengimas padėtų apsaugoti Kryžių kalną ir nuo piktavalių žmonių, ir nuo nelaimingų atsitikimų. Dėl Kryžių kalne paliktų žvakučių čia jau kilo keli gaisrai. Laimei jie nuniokojo nedaug čia esančių kryžių. Kryžių kalne įrengtos vaizdo kameros sumažintų šios sakralinės vietos nuniokojimo tikimybę“, - sakė A. Gaubas.
Kryžių kalno rekonstrukcija, pasak Šiaulių rajono mero, labai rūpinasi vietinės bendruomenės, tačiau jų finansinės galimybės - nedidelės.
„Jei Vyriausybė neskirs lėšų, tai iki dvidešimtųjų popiežiaus apsilankymo Kryžių kalne metinių koplyčios rekonstruoti nepavyks“, - tvirtino A. Gaubas.
