Ir čia niekaip negaliu sutikti su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu, kuris per Sąjūdžio 25-mečio minėjimo kalbą Seime pareiškė, jog emigracija nėra blogiausias dalykas. Anot jo, blogiausia yra savižudybės, skyrybos, abortai, alkoholizmo epidemija ir jų padariniai.
„Mus alina neskaidrumo, kyšininkavimo, nesąžiningumo šmėklos“, - sakė jis. Dvasininkas, kaip ir paprastas Seimo politikierius, tesugebėjo pateikti problemas, bet nepateikė tų blogybių priežasčių. Tarp jų - ir emigracijos. Bet, pats to nesuvokdamas, jis jas ir atskleidė ragindamas nepasiduoti iš šalies peršamiems „pseudomokymams“. Anot arkivyskupo G. Grušo, tai europinės vertybės - tolerancija, lygybė, pagarba žmogaus teisėms, kuriomis esą „subtiliai ardoma tradicinė šeima“.
Ar žmogaus teisės, tolerancija, lygybė – pseudomokymas? Gerbiamas dvasininke, bet juk mūsų emigrantai nebėga į teokratinį Iraną ar kitas šalis, kur vyrauja diktatūra!
Ta mūsų šviesioji visuomenės dalis, virtusi emigrantais, bėga į demokratijos lopšį Angliją! Kaip tik tą, persunktą „pseudomokymu“. Ir tie emigrantai nesiruošia grįžti namo. Mano supratimu, kaip tik todėl, kad tas liberalios demokratijos „pseudomokymas“ leidžia jiems ne vegetuoti, bet pasijusti žmonėmis. Kuriems negrasina savivaliaujantys valdininkai, negrasinama valstybiniu susidorojimu už kitokią nuomonę, spalvą, lytį, seksualinę pakraipą.
Valstybė, negrasinanti autoritariniais draudimais uždrausti visa, kas primityviam politikieriui Lietuvos Seime kelia siaubą. Nors, iš tikrųjų, neturėdami jokių dokumentuotų politinių pažiūrų, jie žaidžia populistiniais „krikščioniškaisiais-tautiniais idealais“. Vienintelis žinomas būdas tuos idealus įgyvendinti – primityvi prievarta bei kišimasis net į šeimos lovą.
Tik taip, o ne kitaip bandoma pateisinti savo egzistenciją Seime. Kitokių įstatymų projektų, pavyzdžiui, iš pagrindų palengvinančių verslo sąlygas norinčiam nemirti iš bado ir nenorinčiam būti suknežintam Mokesčių inspekcijos smulkiam prekeiviui. Kur įstatymo projektai, ginantys samdomą darbuotoją nuo nesąžiningo darbdavio? Juk mūsų profsąjungos, tiesą sakant, nevertos tokio pavadinimo. O abortų draudimas nieko bendro neturi su socialiniu teisingumu, bet kiek nori - su valstybės prievarta prieš moterį. Tai tos priežastys ir gena žmones lauk iš Lietuvos.
Anglijoje taip nėra. Todėl ten ir traukia mūsų išsilavinęs vidurinysis sluoksnis iš kaimų, miestelių ir miestų.
Kalbėsiu tik faktais, kuriems suteiksiu vardus ir veidus.
Bostono bendruomenė: Jūratė Matulionienė, Bostono lietuvių bendruomenės pirmininkė, Lietuvoje dirbusi 14 metų VDU Užsienio kalbų instituto anglų kalbos dėstytoja. Bostone veda anglų kalbos kursus suaugusiems, Bostono lietuvių mokyklėlės „Rūta‘‘ įkūrėja ir vadovė. Dėkinga savo vyrui Tomui už supratimą, kad dėl skirto laiko bendruomenei mažiau lieka laiko šeimai.
Mokytoja Vilma Ropeikienė, pagrindinė lituanistinės mokyklėlės mokytoja, Lietuvoje buvusi kvalifikuota pradinių klasių mokytoja, turinti magistro laipsnį.
Eglė Matulionytė, lituanistinės mokyklėlės asistentė, Bostono koledžo studentė.
Šokių mokytoja Jurga Žiaunytė, mokyklėlės šokių klubo „You Dance“ mokytoja, Lietuvos Vilniaus universiteto fizikos ir gamtos mokslų magistrė.
Smiltė Matulionytė, „Giles Academy“ mokinė.
Dalė Kilkutė, vadybininkė, aukštojo mokslo išsilavinimas, turėjusį savo verslą Lietuvoje.
Tomas Matulionis, Lietuvoje dirbęs vadybininku ir projektų vadovu baldų ir statybinėje įmonėje.
Fotografas Deividas Buivydas, baigęs fotografiją Braitono koledže ir toliau studijuojantis fotografiją Bostono koledže.
Rolandas Bičkus, Bostono ir Linkolno lietuvių parduotuvių tinklo „From“ savininkas.
Onutė Kairytė, Lietuvoje baigusi Mykolo Romerio universitetą, pedagogė, Bostone įkūrusi „OK plus“ agentūrą.
Romas Tamulionis, buvęs „Raganiukės“ teatro aktorius ir renginių siela. Tai tik maža dalis Bostono bendruomenės narių.
Kita bendruomenė - Linkolnas, Linkolno lietuvių mokykla „Vyturys“. Šioje mokykloje jos įkūrėjos ir mokytojos dirba be atlygio.
Štai jos: Aurelija Samanavičienė, mokyklos įkūrėja, profesionali mokymo ir mokymosi mokykloje pagalba, 3 lygio diplomas „City&Guilds“.
Inga Mugtinova, vadyba ir marketingas, bakalauro laipsnis Baltijos humanitarinių mokslų aukštoji mokykla Kosaline Lenkijoje.
Renata Mikaločiūtė, katalikų teologijos ir religijos mokslų bakalauro laipsnis Vytauto Didžiojo universitete, etninės kultūros-etnologijos - magistro laipsnis Vytauto Didžiojo universitete.
Živilė Zuokienė, pedagogikos ir kūno kultūros, kineziterapijos studijų programa, edukologijos bakalauro laipsnis Šiaulių universitete, reabilitacijos magistro laipsnis Kūno kultūros akademijoje.
Viktorija Jablonskytė, aukštųjų neuniversitetinių teisės studijų krypties teisės studijų programa, specializacija - viešasis administravimas, įgyta teisininko profesinė kvalifikacija Klaipėdos verslo kolegijoje.
Agnė Stikliuvienė, filosofijos ir pilietinio ugdymo studijų programa, edukologijos bakalauro laipsnis Šiaulių universitete.
Šie intelektualūs, išsilavinę buvę Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų kultūrininkai yra užsienio lietuvių bendruomenių bei lietuvių mokyklų sielos. Jas remia ne ką mažiau Lietuvos kultūrai atsidavę bendruomenių nariai. Jie paplitę po visą Angliją ir kitas šalis.
Matant ne skaičius statistikoje, o konkrečius žmones su vardais ir pavardėmis, jų išsilavinimą ir patirties bagažą, suvoki praradimo mastus. Belieka konstatuoti, kad Lietuva kraujuoja.
Skamba dramatiškai, bet taip ir yra. Matant Seimo tamsuolių išsidirbinėjimus, tų, savo išsilavinimu ir primityvia pasaulėžiūra netinkančių valyti čia išvardytų žmonių batų, matant socialdemokratų bejėgiškumą, o ne kartą, ir pritarimą tamsuolių populistinėms orgijoms, nori-nenori regi, kaip Lietuva stumiama į provincialumą, prietarus ir nepakantumą.
Todėl praradę tikėjimą šviesia lietuviška ateitimi, žmonės tampa emigrantais. O nenorintiems palikti Lietuvos, dar nepraradusiems vilties matyti Lietuvą civilizuotų demokratijų tarpe, teks daug padirbėti. Tik tada žmonės nustos protestuoti kojomis. Tie, tokie svarbūs šiandienos ir ateities Lietuvai.
