Ne, jis dar neims rusiško paso ir nepersikels į Grozno dangoraižį įkandin G. Depardieu – bent jau kol kas. 79 metų žurnalistikos vilkas ves pokalbių laidas kanale „Russia Today“ iš Los Andželo. Bet globaliame pasaulyje nėra jokio skirtumo. Plauti smegenis galima ir kūrybingai, ir stilingai. Iš bet kurio pasaulio taško. Svarbiausia, kad būtų pinigų. O jų šiam projektui artimiausiu metu nepristigs.
Kas yra tas „Russia Today“ (arba RT), kuris neseniai išleido veržlią ataugą – „Ruptly“, privertusią suraukti antakius pasaulinių naujienų agentūrų vadovus? Vašingtonas, Londonas, Madridas, Damaskas, Kairas, Bagdadas – iš viso 22 miestai, kuriuose jau veikia jų biurai. Agentūra plečiasi, ieškoma darbuotojų Europoje, Amerikoje, Azijoje.
Kad jų užmojai – platūs, o kišenė – gili, neseniai dar sykį įsitikinau išlydėdamas iš Lietuvos žmogų, su kuriuo kadaise teko daug dirbti Šiaurės Kaukazo, Artimųjų Rytų karo zonose. Filmavęs abu Čečėnijos karus, Beslano tragediją, įkaitų dramą Maskvos teatre ir daugybę kitų svarbių įvykių Vakarų televizijoms ir agentūroms, jis priėmė pasiūlymą persikelti į Vokietiją ir pereiti į „Ruptly“. Solidi alga, tarnybinis būstas, socialinės garantijos – tik dirbk, užsakymų ir pinigų netrūks.
Visa tai – tebesitęsiant sunkmečiui pasaulinėje žiniasklaidos rinkoje. Anglai, vokiečiai ir amerikiečiai skėsčioja rankomis stebėdami krintančius popierinius tiražus, jungia redakcijas ir atleidinėja darbuotojus. Čia prieina RT bosai ir sako: „Bus tų pinigų, ateikite ir padėkite mūsų misijai.“ O kokia ta misija? Oficiali – skleisti tiesą apie motiną Rusiją. Bet yra dar kelios neoficialios.
Taigi – kas yra „Russia Today“, prisiviliojusi Larry Kingą, paskelbusi skandalingus interviu su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange'u, buvusiu strateginių tyrimų tarnybos „Stratfor“ agentu ir pasaulinių sąmokslo teorijų kūrėju Alexu Jonesu, kitais „supuvusių Vakarų“ kritikais?
2005 m. Rusijos vyriausybė skyrė 30 milijonų dolerių savo oficiozui „RIA Novosti“. Nurodyta sukurti „pasaulinę naujienų agentūrą“. Daug laiko praėjo. Nafta ir dujos pasaulinėje rinkoje vis brango, į valstybės biudžetą vis gausiau plūdo lengvi energetinių išteklių eksporto doleriai.
Reikalams taip gražiai klostantis tapo visiškai realios Vladimiro Vladimirovičiaus ambicijos turėti pasaulinio dydžio ir svorio propagandinį organą. Kažką panašaus į „Amerikos balsą“. Tiesa, su gerokai rimtesniu biudžetu ir griežtais veiklos įstatais.
Tos instrukcijos parašytos labai seniai, kai informacijos pateikimo būdus valdė speciali struktūra „Sovinformbiuro“, vėliau pertvarkyta į socialistinio „gyvenimo būdo“ reklamai užsienyje. Esmių esmė – plauti smegenis reikia kryptingai ir nuolatos, nes auditorija vis pamiršta kertines vertybes.
Lietuvai ir kitoms „artimojo užsienio“ šalims šiuose planuose tenka išskirtinis dėmesys: tikslinės grupės istorinė atmintis ir lūkesčiai čia yra palankesni tikslinei veiklai. RT neatsitiktinai savo pašnekovais ir projektų bendraautoriais renkasi „WikiLeaks“ krikštatėvį ir kitus žinomus dezinformacijos meistrus. Šiais vis didėjančio žinių srauto laikais tampa ganėtinai paprasta valdyti politinius procesus, sukelti revoliucijas išmetant „skandalingą nutekėjusią“ informaciją visuomenei.
Jei amerikiečių CŽV galėjo tai padaryti arabų kraštuose, kodėl rusų FST negali to pakartoti kur nors kitur?
To ir tereikia režimui, kuris jau seniai įvaldė masių valdymo techniką savo šalyje. Alternatyvios žiniasklaidos eroje vartotojai linkę tikėti naujais, „nepriklausomais nuo korporacinio melo“ šaltiniais. RT būtent į tai ir taikosi: tik pažvelkite, koks gražus, naujas, pasaulinis žaidėjas! Čia tai gali skambėti keistai, tačiau Vakaruose gražiai supakuotus daiktus ryja nemąstydami. Ten toli gražu tik nedaugelis geba susieti Kremlių su V. Listjevo, J. Ščekočichino, A. Politkovskajos ir dešimčių kitų žurnalistų nužudymais.
Viskas, ko reikia – truputį naftos milijardų, naujų technologinių sprendimų ir poros ryškių žvaigždžių iš Vakarų pusrutulio. Larry Kingas – galbūt jau pagyvenęs, bet šiai misijai dar tiks.
