„Urbanizacija - kaip sekuliarizacija. Kai mėginama įvesti socialines normas, kurios nepriimtinos didžiajai visuomenės daliai, tuomet didėja konfliktas, nes paliečiamos svarbios visuomenei kultūros miesto erdvės“, – kalbėjo A. Mockus.
Pasak lietuvių kilmės profesoriaus, galima bauginti žmones, kaip tai darė Vilniaus meras Artūras Zuokas, bet galima žmonėms ir aiškinti, naudojant jiems priimtinas formas. A. Mockaus įsitikinimu, biurokratija tapo labai didele priešprieša urbanistikos poreikiams.
Smurtas – vienintelis panašumas
Didžiausias skirtumas tarp Kolumbijos ir Lietuvos – žmonių skaičius. Anot profesoriaus, Kolumbijoje žmonių skaičius didėja, o Lietuvoje - mažėja. Panašumas - tiek Kolumbijoje, tiek Lietuvoje reikia daug dėmesio skirti augančio smurto mažinimui.
„Smurto lygis Kolumbijoje toks pat kaip ir Lietuvoje. Labai gaila, kad Lietuvoje reikia kovoti su didėjančiu savižudybių skaičiumi“, – kalbėjo A. Mockus.
Profesoriaus teigimu, savikritiką ir polinkį save skriausti reikėtų nukreipti teigiama linkme, kuri neštų naudą Lietuvos ekonomikai: „Svarbu išnagrinėti, ar tokia stipri savikritika, drąsa gali būti panaudota kokioje nors profesijoje.“
Naikinimo kultūra turi būti keičiama į statymo kultūrą
Klestinti naikinimo kultūra turėtų būti keičiama į statymo kultūrą. Svarbu, kad žmonės gerbtų savo ir kito gyvybę, lygiai taip pat kaip ir pradėtus darbus. „Mano intencija, buvo tęsti darbus, kuriuos darė mano pradininkai – išauginti pradėtą vaiką. Mačo vyras labiausiai bijo išauginti kito vyro vaiką“, - aiškino profesorius.
Socialinės normos sujungtos ir supakuotos sudaro kultūros žemėlapį. Kolumbija – labai religingas kraštas, tauta ir religija yra apjungtos, tačiau vietos yra ir tolerancijai – toleruoti tai, kas svarbu kitam: „Turi gerbti tai, kas šventa kitam.“
Profesorius pastebėjo, kad plėtojant miestą būtina atsižvelgti į gyventojų poreikius, kadangi neišspręstos problemos didina socialinį konfliktą.
„Būdamas Bogotos meru privatizavau elektros kompaniją. Išplėtoję kompaniją, ją pardavėme ir taip miestui uždirbome didelius pinigus.“ A. Mockaus teigimu, svarbu suvokti, jog viešojo sektoriaus pinigai galėtų būti valdomi efektyviau.
Būtina sukurti visiems priimtinas taisykles
Mes galvojame, kad žmogus priklauso nuo savo interesų, bet kartais jis veikia ir prieš savo interesus, vadovaujasi emocijomis. Tačiau, kai emocijomis pasidalijama - neutralizuojamas pavojus. Taigi, pokalbis, bendravimas – vidiniai moraliniai įstatymai ir kultūrinė reguliacija plėtojant miestą – itin svarbūs.
Nepažįstamus žmones veikia taisyklės, mums būtina sukurti bendras, visiems priimtinas taisykles. Turime surasti bendrą konsensusą. Mes galvojame, kad dalis smurto kyla iš negalėjimo išsireikšti: „Pasibaigus žodžiams, prasideda smūgiai.“
Pasak buvusio Bogotos mero, net ir su teroristėmis grupėmis reikia bendrauti pasitelkiant išradingumą: „Teroristinė grupė mane gąsdino, aš užsidėjau neperšaunamą liemenę ir iškirpau širdį, taip parodydamas jiems, kad net ir užsidėjęs liemenę esu pažeidžiamas.“
A. Mockaus žinia gali būti suprasta skirtingai, todėl komunikacija su miesto gyventojais, visuomene – būtini. „Kai pradėjau akciją dėl saikingo vandens vartojimo, rodydamas, kiek vienas žmogus išnaudoja vandens, kažkas ne taip mane suprato ir pasklido socialinė fantazija, kad meras liepė maudytis šeimose po du“, – kalbėjo jis.
