Miškų įveisimui – naujas paraiškų surinkimo etapas

Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų - veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku. Teikiant paraišką pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, įveisiamo miško sklypas paskutinius 2 metus iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas tiesioginių išmokų paraiškoje.

Gavęs leidimą įveisti mišką, asmuo turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą bei jį patvirtinti VĮ miškų urėdijoje, kurios veiklos teritorijoje yra žemės plotas, kuriame planuojama veisti mišką. Miško želdinimo ir žėlimo projekte želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti suprojektuota ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių. Jei žemė, už kurią prašoma paramos, valdoma bendra, daline arba jungtine nuosavybės teise, vienas iš bendraturčių, teikdamas paraišką įveisti mišką, turi pateikti notaro patvirtintą visų kitų bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), kuriame išdėstomas sutikimas įveisti mišką jų žemės dalyje.

Jei veisiamas miškas yra Natura 2000 teritorijose, pareiškėjas privalo pateikti pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės valdos buvimo vietą, kurioje nurodyta, kad galima veisti mišką Natura 2000 teritorijoje.

Paraiškas paramai gauti su reikiamais dokumentais priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai paramos administravimo skyriai. Jas pateikti būtina iki šių metų birželio 28 d. Paraišką kartu su reikalingais dokumentais galima pateikti asmeniškai, atsiųsti paštu, o nuo šių metų pateikti ir elektroniniu būdu. Tai galima padaryti NMA informaciniame portale. Tokiu atveju paraiška internetu teikiama tik asmeniškai (įgaliotas asmuo negali teikti paraiškos).

Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (jei dokumentas pateiktas popieriuje, jis turi būti nuskanuotas ir pateiktas kartu su paraiška). Elektroninės paraiškos teikimo privalumai yra akivaizdūs: taupomas laikas, pareiškėjas paraišką gali pateikti neišeidamas iš namų, nereikia spausdinti ir pasirašyti dokumentų. Be to, pateikus paraišką, nedelsiant pradedamas paraiškos vertinimas, todėl ji greičiau įvertinama.

Nuo 2010 m. paraiškos pagal KPP priemones „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ yra teikiamos itin aktyviai. Pagal pirmąją priemonę per visą laikotarpį pateikta daugiau nei 1800 paraiškų, pagal antrąją - per 2020 paraiškų. Nors, pagal minėtas priemones, paraiškos dar yra priimamos, tačiau paramos lėšų likę nedaug. Pasak NMA Strateginio valdymo departamento Administravimo projektavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Kačino, dėl šios priežasties pareiškėjams gali būti taikomi prioritetiniai kriterijai.

„Pirmenybė bus taikoma pareiškėjams, kurie iki šiol nėra gavę Europos Sąjungos paramos miškui veisti; jų miškas veisiamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje; taip pat veisiami ne greitai augančių medžių želdiniai. Prioritetinė tvarka bus taikoma ir pareiškėjams, kurių miškas veisiamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje arba žemėje, kurios našumas vertinamas iki 32 balų, taip pat apleistoje žemėje ir karstinių įgriuvų regione esančioje žemėje. Taip pat prioritetas bus teikiamas pareiškėjams, kurių žemės sklypai, kuriuose planuojama veisti mišką, suformuoti žemės konsolidacijos projekte; taip pat, jei pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo narys“, - pabrėžė D. Kačinas.

Pagal priemones mokamos šios išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka, pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ mokamos ir prarastų pajamų iš žemės ūkio veiklos išmokos.

Išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis - kuo daugiau sodinama kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo jos didesnės. Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti. Bendra paramos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.

Vilniuje įsikūrusios UAB „Užvarmio plantacija“ direktorius Saulius Zalieckas šiemet pateikė paraišką paramai pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gauti. „Nutarėme apsodinti hibridinėmis drebulėmis apie 30 hektarų žemės plotų. Tikimės, kad parama padės ne tik sutvarkyti teritoriją, bet ir po 20 metų gauti ekonominę naudą,” - pasakojo Saulius. Vyriškis planuoja po 20 metų dalį drebulių iškirsti ir panaudoti biokuro gamybai.

Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir veisti greitai augančių medžių želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei 5 metai. Taip pat parama neskiriama iškirstam miškui atsodinti ir savaime mišku apaugusiems plotams. Želdinant trumpos rotacijos plantacinius želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros ir apsaugos, prarastųjų pajamų kompensavimo išmokos nemokamos.