Antai bankrutavusio „Snoro” banko administratoriaus N. Cooperio samdytiems konsultantams jau sumokėta 111,5 mln. litų, o šių išlaidų didžioji dalis teko jo paties įmonei Didžiojoje Britanijoje.
Bet net tokia milžiniška bankrutavusio banko konsultavimo per kiek ilgesnį nei metų laikotarpį kaina nebestebina. Juk N. Cooperio pirmtakas, tik „Snoro” bankui perimti nusamdytas S. Freakley sugebėjo vos aštuonias savo konsultacijų dienas įvertinti net 16,7 mln. litų. Šių milžiniškų išlaidų nauda dar skendi miglose.
„Snoro” administratorius N. Cooperis skelbia, kad bankas jau gavo apie 1,5 mlrd. litų įplaukų.
Žinoma, jei tiek pinigų konsultantų dėka administratoriui būtų pavykę aptikti ir sugrąžinti iš visokių lengvatinių mokesčių kompanijų, net ir šimtamilijoninės išlaidos būtų prasmingos.
Tačiau kol kas beveik visi sugrįžtantys „Snoro” pinigai banko sąskaitas papildo be didesnių administratoriaus ir jo konsultantų pastangų – tai daugiausia skolininkų grąžinamos paskolos ar kitose finansų institucijose laikyti finansiniai ištekliai.
„Snoro” pinigų paieškų galutiniai rezultatai paaiškės dar negreit, o štai Ignalinos atominės elektrinės (IAE) 27 mln. litų išlaidos britų teisininkams, kurie turėjo patarti, kaip derėtis su savo įsipareigojimų nevykdančia bendrove „Nukem Technologies”, jau net premjero A. Butkevičiaus vertinimu nuėjo šuniui ant uodegos.
Vyriausybės vadovas prisipažino, kad jį apstulbino informacija, kaip buvo panaudotos brangiai kainavusios konsultacijos – jų prireikė vidaus debatams. Gal IAE atstovai, televizijų debatų laidose gindami savo poziciją, irgi rėmėsi britų patarimais?
Tik kodėl už tai Lietuvai reikėjo mokėti 27 mln. litų? Kelių visuomeninės paskirties pastatų renovacijos išlaidas galėję padengti pinigai išmesti tarsi į balą, o kaltųjų kaip visuomet nėra.
Tokiais atvejais valdininkai paprastai puse lūpų teisinasi, kad visokioms konsultacijoms ištaškyti pinigai – iš ES paramos fondų ir jų kitaip nepanaudosi.
Tačiau kodėl šios lėšos turi būti švaistomos abejotinos naudos duodančioms konsultacijoms ir ekspertizėms?
Kita vertus, pinigai semiami iš to paties paramos Lietuvai aruodo, o valdžios pareiga – prižiūrėti, kad nė vienas litas nebūtų pradangintas.
Milijonai į konsultantų ir ekspertų kišenes plaukia ir iš Lietuvos biudžeto. Antai pernai vien Finansų ministerija (FM) jiems sumokėjo 11,6 mln. litų. Šis atvejis vertas dėmesio ir todėl, kad ministerijos valdininkai, matyt, norėdami nuslėpti tokias dideles išlaidas, dar ir gudravo.
Ministerija pateikė Seimui net kelis kartus kuklesnę išlaidų samdomiems konsultantams ir ekspertams sąmatą – esą išleista 2,4 mln. litų. Bet Seimo Audito komitetas išsiaiškino, kad dar 9,2 mln. atsiėjo tarpininkų komisiniai.
Regis, panašiai elgiasi ir kitos ministerijos. Todėl net nėra aišku, kiek valdininkai išties išleidžia samdomiems konsultantams. Viešai skelbiama, jog pernai jiems sumokėta 17 mln. litų, bet FM pavyzdys rodo, kad tokios išlaidos realiai gali būti gerokai didesnės.
Sunkiai paaiškintina, kam reikia ministerijoms pirkti iš šalies netgi tokias konsultantų paslaugas, kurias, atrodytų, turėtų teikti jų pačių etatiniai darbuotojai.
Yra įsteigti departamentai, vykdantys viešuosius pirkimus, juos kontroliuoja Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Bet nepaisant valstybės tarnyboje įdarbintų šimtų specialistų užsakomos ir itin brangios teisininkų kontorų, audito bendrovių konsultacijos.
Galima daryti išvadą, kad arba valstybės įstaigų specialistams stinga kompetencijos, arba šuo pakastas kitur – užsakomos paslaugos, kurios nugula į stalčius, bet galbūt tokių užsakymų vykdytojai pelnu dalijasi su jiems darbo parūpinančiais asmenimis.
Seimo komiteto atskleistas FM slapukavimas tik didina įtarimus, kad tai neskaidrūs procesai, sukuriantys gerą dirvą korupciniams ryšiams.
Tiesa, už tai atsakingiems valdininkams nėra ko bijoti – paprastai jiems nė plaukas nuo galvos nenukrinta, net jei nustatomi įstatymo pažeidimai.
Puikus pavyzdys – dar prieš penkerius metus FM neskaidriai surengtas visuomenės informavimo paslaugų apie ES fondų struktūrinę paramą mūsų šaliai pirkimo konkursas. Pernai VPT nustatė, kad buvo pažeistas įstatymas, neskaidriai panaudoti net 20,8 mln. litų.
Mat paslaugų paketą sudarė trys dalys, bet konkurso laimėtojai buvo nustatyti tik pagal vienos jų kainą. Kitų dviejų dalių įkainiai nebuvo įvardyti, vadinasi, sudarytos sąlygos laisvai išpūsti sąmatą.
Atrodytų, lyg ir atskleista afera. Bet jokių pasekmių nebus. Mat minėta sutartis baigta vykdyti, pinigai sumokėti, grąžinti jų valstybei teisminiu būdu faktiškai neįmanoma, o nuobaudoms skirti jau suėjęs senaties terminas.
Kol valstybė bus tokia bedantė, padėtis nesikeis – milijonai litų pradings be pėdsakų, o kaltųjų nebus.
