Neprotingieji pamažu, bet užtikrintai ima viršų. Kaimuose, miestuose, gatvėse ir biuruose. Žinoma, ir teismuose, jau neminint Seimo, Vyriausybės ir kitų aukštumų. Sakote, protingų dar turime pakankamai? Gerai, suskaičiuokime vienos savaitės derlių.
Žmogžudys V. Albokas laukia bausmės laisvėje, kurią nusipirko už 50 tūkst. litų užstatą. Teismas jam skiria 11 metų kalėjimo, bet paaiškėja, kad žudiko jau ir pėdos ataušę. Maža to, jam sugrąžintas ir užstatas. Opa, neapsižiūrėjom – iki kito karto. Kai demokratija išsigimsta į idiokratiją, tokių atvejų pasitaiko vis dažniau.
Ūkio ministrė klesteli į patogų lėktuvo krėslą ir plasnoja su verslininkais į Aziją. Kas čia kvailas – paklausite. Tikrai ne verslininkai, ją ten pasisodinę. Apie šią (vis dar) ministrę lyg ir nebėra ką pridurti. Kvailio vietoje lieka visi idiokratijos respublikos piliečiai, kuriems ši situacija atrodo normali: „O ką ji blogo padarė, ką pavogė?“
Kvailybė – ne tik viršūnėse, bet ir apačiose. Smalsūs žiūrovai susirenka pažiūrėti į sportinius automobilius. Viskas čia susimaišę – greitis, azartas, benzino aromatas. Ir bukumas, verčiantis pamiršti bet kokį atsargumą. Nematoma ranka išrikiuoja žiūrovus išoriniuose kelio kilpų pakraščiuose, stumia kuo arčiau trasos. Lenktynininkai – irgi atitinkamo intelekto, todėl spaudžia iš mašinų ką gali. Smagumėlis. Šio savaitgalio rezultatas – tragiškas. Žuvo žmogus, nors įsirėžus į būrelį tokiu greičiu galėjo būti daugiau aukų.
Kasmet per baikerių šventę medikai turi darbo. Nekalbu apie traumas važiuojant motociklu – jos neišvengiamos, visko pasitaiko net ir ramesnėje aplinkoje. Kur kas įdomiau – kokia košė kliuksi galvose tų, kurie per motociklų traukos lenktynes kiša savo galvas kuo arčiau galinių ratų? Padangos plėšia asfalto gabalus, tie skrenda tiesiai į bukas galvas pramušdami didesnio arba mažesnio diametro kraterį. Ir šitaip – kasmet, siuvami vis nauji pakaušiai ir kaktos. Nepavyksta mokytis net iš savų klaidų.
Žmonės bunka, ir niekas čia nėra kaltas. Vaikai nelanko pamokų, tėvai nebeskaito knygų, nebemoka rašyti ranka ir kritiškai mąstyti. Ralio žiūrovai nėra girdėję apie įcentrinę jėgą. Vasarotojai, su gaivališka energija brendantys į audringą jūrą, nežino apie pakrantės duobes ir povandenines sroves. Politikai lipa per barikadas ir mušasi su policininkais.
Geroji žinia tokia, kad kvailėja ir visi kiti – ne tik lietuviai. Apie idiokratiją prieš keletą metų ironiškai jau papasakojo toks Holivudo veikėjas M. Judge'as, kadaise paleidęs į pasaulį Byvį ir Tešlagalvį. Kokiais 1993-iaisiais du nevėkšlos, riaugėjantys ir pirsčiojantys ant sofos prieš televizorių, atrodė juokingi. Dabar tešlagalvių pilnos pakampės ir net parlamentai, jų vis daugėja, bet juoktis kažkaip nesinori.
Sarkastiškas ir apokaliptines „Idiokratijos“ įžvalgas neseniai patvirtino ir mokslininkai.
Jų nuosprendis: XIX ir XX amžiaus pradžios techninio progreso buvo pasiekta todėl, kad anuomet tiesiog gyveno ir kūrė gerokai protingesni individai. Tais laikais išmanūs buvo ne telefonai, o žmonės. Suabejojęs teiginiu niekas iš kišenės neišsitraukdavo „Vikipedijos“ arba „Google“ m-versijos. Datas ir faktus reikėjo mokėti atmintinai – kaip ir groti vienu kitu muzikos instrumentu bei cituoti įmantrius posakius.
Žinoma, savaime tai nėra išmintis, bet dabar nelikę net ir to. Tiksliau – likę labai fragmentiškai, savo noru atiduodant žinias, receptus ir techninius sprendimus mažam žiniuonių elitui. Daugelis kitų nebeišmano nė velnio – nei savo elektroninių žaislų veikimo principo, nei ką daryti užgesus automobilio varikliui, nei tūkstančio kitų paprastesnių dalykų. Patogu ir paprasta. Iki tam tikro istorinio momento.
Žmonių planetoje daugėja, o intelekto koeficientas mažėja. Nuo 1880 metų vidutinio individo IQ sumažėjo net 14 punktų. Mokslininkai tai vadina atvirkštine natūralia atranka: protingiausi žmonės dabar susilaukia dar mažiau vaikų nei anksčiau.
Bunkant žmonijai, skystėja ir kiti jos protiniai gebėjimai. Pavyzdžiui, vyro reakcijos laikas tais pačiais 1880-aisiais buvo 183 milisekundės. XXI amžiaus statistinio vyro reakcijos laikas yra 250 milisekundžių, moters – 277 (XIX a. buvo 187).
Išvada paprasta ir nubrėžianti įdomią ateities kreivę: per dešimtmetį žmonijos IQ sumažėja 1,23 punkto, buki žmonės dauginasi gerokai sparčiau nei protingi, vartojimo kultūra baigia palaidoti atradimo ir suvokimo epochos likučius.
Kaip kadaise buvo teisingai pastebėta, sunku numatyti, kokiais ginklais galėtų būti pradėtas Trečiasis pasaulinis karas, bet akivaizdu, kad ketvirtajame bus kovojama kuokomis.
