Nuo 2009-ųjų, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio metų, „Lietuvos rytas” savo skaitytojams parengia dovaną – gausiai iliustruotą enciklopedinį leidinį, kurį gauna prenumeratoriai.
2009-aisiais tai buvo enciklopedija „Šalis ta Lietuva...”, kurioje atspindėta tūkstantis svarbiausių šalies istorijos akimirkų.
2010-aisiais didžiausio šalies dienraščio skaitytojai gavo atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pirmųjų 20 metų kroniką „Buvom, esam, būsim”.
Tarsi šių dviejų leidinių tęsinys – kelionių vadovas po visas 60 mūsų šalies savivaldybių „Pajusk Lietuvą”, išleistas 2011-aisiais.
Pernai „Lietuvos rytas” kvietė pasižvalgyti ne tik po savo šalį, bet ir leistis į platesnius vandenis su leidiniu „Atradimai ir išradimai, kurie pakeitė pasaulį”.
Šiemet vėl grįžtama prie Lietuvos istorijos – „Lietuvos ryto” kartu su žurnalistu Viliumi Kavaliausku parengtame leidinyje „Lietuvos garbės kodas. Ženklai, istorija ir žmonės” bandoma apžvelgti pastarųjų trijų šimtų metų iškiliausias asmenybes, pripažintus valstybės ir visuomenės autoritetus.
Šią knygą pridėję prie ankstesnių trijų istorinių leidinių skaitytojai turės unikalią Lietuvos istorijos tetralogiją.
Tema – įdomi ir jautri
Gausiai iliustruotame enciklopediniame leidinyje „Lietuvos garbės kodas. Ženklai, istorija ir žmonės” apžvelgiama, kaip Lietuvos visuomenė ir valstybė vertino ir vertina savo iškilias asmenybes, kas kiekvienoje epochoje buvo apdovanojami ordinais, kokius savo pavaldinių darbus, talentus, žinias ir žygius pabrėždavo Lietuvoje buvusios struktūros, režimai, administracijos ar tiesiog vadovai.
Leidinyje pateikiama pasižymėjimo ženklų – ordinų – istorija nuo Abiejų Tautų Respublikos iki dabartinės Lietuvos Respublikos laikų (išskyrus sovietinės okupacijos laikotarpį) ir apdovanotųjų sąrašai.
Pirmą kartą skelbiami rezistencijos didvyriai, gavę Laisvės kovos kryžiaus dokumentus, Laisvės kovos karžygio vardus. Enciklopedija skirta įdomiai ir kartu jautriai Lietuvos visuomenės temai – kas kiekvienoje epochoje buvo mūsų didvyriai.
Leidinys iliustruotas daugiau kaip tūkstančiu nuotraukų, paveikslų reprodukcijų, graviūrų ne tik iš Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Ukrainos muziejų.
Mitus griauna istorija
– Žmogui būdinga melstis stabams.
Pastaraisiais metais pas mus dažnai minimi terminai „lyderis”, „elitas”, „autoritetas”, visi norime matyti pavyzdį, į kurį galėtume orientuotis.
Bet ar visada tie stabai tikri? Ar leidinys „Lietuvos garbės kodas. Ženklai, istorija ir žmonės” padės atskirti, kas tikra, o kas ne? – pasiteiravau „Lietuvos ryto” bibliotekos sumanytojo dienraščio „Lietuvos rytas” vyriausiojo redaktoriaus Gedvydo Vainausko.
– Kiekviena epocha turi savo armijas ir karvedžius, savo tribūnus ir vėliavnešius, savo filosofus ir popiežius, savo žurnalistus ir literatūros kritikus, savo pranašus ir sapnų aiškintojus.
Ne visada jų skelbiamos tiesos neginčijamos, ne visada sutampa valstybės ir visuomenės vertinimo kriterijai. Gal todėl, kad ne visada valstybė sutapatinama su jos piliečiais, su žmonėmis.
Politikos ir interesų suskaldyta jauna Lietuvos visuomenė dar neturi pakankamai pakantumo, susiklausymo, savitarpio pagarbos. Dar nemaža dalis politikų traktuoja piliečius tik kaip avinų bandą, kurią galima valdyti tik dantingais sarginiais šunimis ar nuolat kurstoma vilkų baime.
Kiti sako, kad mes – save plakanti tauta, kuri tik didžiuojasi savo kančiomis ir buvusiomis skriaudomis. Tokį mitą gali demaskuoti pati istorija. Tik ar ją išmanome?
„Lietuvos rytas” kviečia stabtelėti, atsigręžti ir apžvelgti kelią, kurį nuėjome net ir tokioje specifinėje srityje – kaip Lietuvos visuomenė ir valstybė įvairiais laikais vertino savo išskirtinius žmones.
Vien aukštos kilmės nepakako
– Leidinyje apžvelgiama Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos caro valdžioje, 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos, rezistencijos ir dabartinių laikų apdovanojimų ir apdovanotųjų istorija. Kodėl atskaitos taškas – Abiejų Tautų Respublika?
– Mums trūksta šaltinių pasiekti Mindaugo ar Vytauto laikų Lietuvą, tačiau galime atsispirti nuo Abiejų Tautų Respublikos, ypač – nuo jos paskutinių gyvavimo dešimtmečių, kai revoliucijų nuojautos skatino kurti demokratinių užuomazgų pagrindus.
Tai buvo ne tik viena pirmųjų Europoje Gegužės 3-iosios konstitucija, bet ir valstybiškai reglamentuoti, vis dar karaliaus vardu teikiami ordinai. Jų teikimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje jau buvo registruojamas atskirai nuo teikiamų Lenkijos Karalystėje.
Įdomi detalė: kai Abiejų Tautų Respublikoje buvo įsteigtas lenkiškas Baltojo Erelio ordinas, iš pirmųjų penkių apdovanotųjų trys buvo lietuviai.
– Kokius nuopelnus vertino tuometė valdžia? Gal užteko to, kad esi aukštos kilmės?
– Anaiptol. Tie žmonės apdovanoti ne todėl, kad buvo didikai. Jie tarnavo valstybei, vedė karius į mūšį, dirbo krašto administracijoje, ne tik sėdėjo šiltoje menėje ir galvojo, kaip čia dar labiau išnaudoti kokį valstietį.
Jau tuomet ordinais buvo pagerbiami ir mokslininkai, universiteto profesūra.
Sovietmetis apeitas sąmoningai
– Knygoje nėra sovietinio laikotarpio. Ar manote, kad penkiasdešimt metų Lietuvoje nebuvo autoritetų?
– Sovietinis laikotarpis sudėtingas – tais metais Lietuva neturėjo savo apdovanojimų ir neaišku, už ką ir kaip jie buvo dalijami, todėl sąmoningai apeiname tą laikotarpį.
Penkiasdešimt metų tauta irgi gyveno, nors šalis buvo okupuota. Į sovietinio laikotarpio elitą kelčiau kultūros žmones, nes tik per kultūrą, kalbą išliko tauta ir išsaugojo savo jėgas, kad atkurtų valstybę.
– Knyga ypač vertinga ir dėl to, kad joje pirmą kartą skelbiami rezistencijos didvyrių sąrašai.
– Rezistencijos apdovanojimai labai įdomūs. Miške nebuvo sąlygų nukaldinti narsos ženklų, bet kovotojai gavo Laisvės kovos kryžiaus dokumentus, Laisvės kovos karžygio vardus.
Tai buvo diplomas, išduotas miške, ten pat ir išspausdintas, net paauksuotas.
Tokių apdovanotųjų – per tris šimtus ir liūdna dėl vienintelio dalyko: sąrašuose daugiausia minimi slapyvardžiai, labai sunku nustatyti tikruosius vardus ir pavardes.
Gal knyga taps paskata istorikams, tyrinėtojams tuos sąrašus pripildyti vardų ir gyvenimo istorijų, nes kuo toliau, tuo sunkiau bus tai padaryti.
Ugdo pilietinę visuomenę
– Sakoma, kad istoriją geriausia pradėti rašyti tada, kai miršta paskutinis jos dalyvis. Tačiau dvidešimtmetį peržengusi dabartinė Lietuvos Respublika jau irgi turi savo istoriją. Ką mes valstybiškai pripažįstame atkurtoje Lietuvoje?
– Elitas – ne vienadieniai drugeliai, o tie žmonės, kurie palieka pėdsaką. Praeina šimtmečiai ir juos prisimename.
Ir iš mūsų epochos ateities kartos prisimins Sausio 13-osios, Medininkų aukas, prisimins mūsų mokslininkus, didžiuosius menininkus, sportininkus.
Ir, ko gero, mažiausiai prisimins politikus, nes jie greitai nueina ir dažniausiai palieka menką pėdsaką.
Apdovanojimai, kad ir kokie jie būtų, yra pilietinės visuomenės ugdymo priemonė, nusakantį santykį tarp valstybės ir žmogaus.
Mes patys turime iškelti tuos, kurie daro didžius darbus, savo žiniomis, nesavanaudiškumu, pastangomis yra pavyzdys visiems. Kurie iš tikrųjų yra mūsų šalies elitas.
Prenumeratoriams – nuolaidos ir dovanos
Gegužės 25-ąją prasideda „Lietuvos ryto” prenumeratos akcija. Ji truks iki birželio 22-osios.
Skaitytojai, užsiprenumeravę „Lietuvos rytą” 2014 metams, gaus dovaną – enciklopedinį leidinį „Lietuvos garbės kodas. Ženklai, istorija ir žmonės” ir galės papildyti jau turimą „Lietuvos ryto” biblioteką (nuotr.).
Dienraščio prenumerata visiems 2014 metams kainuoja tik 363 Lt, juridiniams asmenims – 423 Lt.
Šįmet „Lietuvos rytas” siūlo naujovę – akcijos metu galima prenumeruoti tik antradienio ir šeštadienio „Lietuvos rytą”.
Antradienio ir šeštadienio „Lietuvos ryto” prenumeratos kaina 2014 m. – tik 282 litai, juridiniams asmenims – 322 Lt.
Tie skaitytojai, kurie prenumeruos dienraštį „Lietuvos ryto” biuruose visoje Lietuvoje, enciklopediją gaus iš karto. Jei prenumeruos pašte, internetu arba kitose tarnybose, enciklopedija jiems bus išsiųsta iki liepos 20 dienos.
Kiekvieną savaitę kartu su dienraščiu „Lietuvos rytas” skaitytojai gaus žurnalus „Stilius”, „TV antena”, „Gyvenimo būdas” ir priedą „Rytai-Vakarai”. Vilniaus ir Trakų rajono gyventojai šeštadieniais gaus priedą „Sostinė”, o Kauno ir Prienų rajono gyventojai – „Laikinoji sostinė”.
Ar žinote, kad...
... pirmasis ordinas pasaulyje – 1348 metais įsteigtas Britanijos monarchų garbės ženklas Keliaraiščio ordinas. Šis brangus (auksu išsiuvinėta juosta) ordinas turėjo ir kitą funkciją – neleisdavo, kad garbiajam riteriui smuktų... kojinės.
... pirmasis Abiejų Tautų Respublikos – Baltojo Erelio ordinas įsteigtas 1705 metais.
... tarp pirmųjų Baltojo Erelio ordino kavalierių buvo Lietuvos didysis kancleris Karolis Stanislovas Radvila, Lietuvos etmonas Grigalius Antanas Oginskis, Lietuvos didysis etmonas Mykolas Višnioveckis.
... pirmieji naujosios Lietuvos didvyriai – Sausio 13-osios aukos. Jie apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu.
... DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas Nr.1 buvo skirtas poetui Justinui Marcinkevičiui.
