Didžiojoje Britanijoje veikiančios kompanijos „Zolfo Cooper LLP” vadovas S. Freakley „Snore” pasirodė 2011 metų lapkričio 16-osios pavakarę, kai paskelbta apie banko nacionalizavimą.
Tuomet Lietuvos valdžios ir šalies centrinio banko atstovai šį asmenį pristatė vos ne kaip stebukladarį, galintį suvaldyti situaciją „Snore”.
Stebuklai stebuklais, bet praėjus vos savaitei laikinasis administratorius S. Freakley pradėjo pervedinėti milžiniškas sumas „Snore” laikytų pinigų į savo vadovaujamos kompanijos sąskaitą.
Trimis pervedimais išpumpuota 4,83 mln. eurų (beveik 16,7 mln. litų). Šia suma buvo įvertintas aštuonių dienų darbas nacionalizuotame banke.
Nors dėl to visuomenė ir kreditoriai tada piktinosi, skandalas užgeso.
Buvo nekontroliuojamas
Tačiau šiandien aiškėja, kad laikinasis bankroto administratorius tuo metu nusižengė „Snorą” perimti nusprendusio Lietuvos banko, kuriam vadovauja Vitas Vasiliauskas, nuostatoms.
Mat rinkos prievaizdai, paskelbę apie „Snoro” nacionalizavimą, iš karto uždraudė bet kokias finansines operacijas, pervedimus, o S.Freakley milijonus eurų pervedė negavęs leidimo nei iš Lietuvos banko, nei iš kreditorių.
Kol nebuvo „Snoro” kreditorių komiteto, laikinasis administratorius, pasirodo, galėjo pervedinėti kokias nori sumas, nes už jas faktiškai niekam nereikėjo atsiskaityti.
Lietuvos bankas, turėjęs prižiūrėti laikinojo administratoriaus veiklą, darė tai tik formaliai – į ją faktiškai nesikišo.
Banko „Snoras” kreditoriai kaltina S.Freakley padaryta žala ne tik jiems, bet ir valstybei.
„Zolfo Cooper” vadovui ketinama kelti baudžiamąją bylą už jam patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.
Tai ne vienintelis šiam asmeniui metamas įtarimas.
Kokie sunaikinti dokumentai?
Aiškėja, kad pirmomis „Snoro” perėmimo dienomis S. Freakley nurodymu buvo surinkti banke esantys dokumentų naikikliai ir sunešti į posėdžių salę.
Jais buvo naikinami įvairūs dokumentai ir jų kopijos. Kokie – iki šiol neišsiaiškinta.
„Snoro” kreditoriai mano, kad šiandien tie dokumentai galėtų būti svarbūs banko byloje ar ikiteisminiam tyrimui.
Tačiau buvęs laikinasis banko administratorius niekada nepaaiškino, kodėl pirmomis jo darbo dienomis buvo naikinami dokumentai.
S. Freakley įtariamas trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams gauti duomenis, turinčius reikšmės bylai. Už tai šiam veikėjui gresia baudžiamoji atsakomybė.
Be to, buvęs laikinasis administratorius kaltinamas tuo, kad nesiėmė jokių priemonių apsaugoti banko dokumentus.
Duomenys apie klientus išvežti
Aiškėja ir daugiau S. Freakley veiklos detalių pirmomis „Snoro” nacionalizavimo dienomis. Jo nurodymu buvo padarytos visų banko kompiuterių standžiųjų diskų kopijos.
Be to, buvo nukopijuoti visų „Snoro” klientų (taip pat ir fizinių asmenų) duomenys.
Tuometis administratorius taip ir nepaaiškino, kam reikėjo kopijuoti visus duomenis ir dar išvežti iš banko.
Pasirodo, konfidencialūs klientų duomenys su elektroninėmis valdymo sistemomis buvo išgabenti iš Lietuvos ir šiuo metu yra saugomi kompanijos „Kroll” būstinėje Londone.
Kas jais naudojasi ir kokiu tikslu, iki šiol nėra žinoma. Kartu su duomenų kopijomis buvo išvežti ir kai kurie „Snore” buvusių kompiuterių standieji diskai.
Šiuos veiksmus S. Freakley turės paaiškinti teismui pagal kaltinimą – komercinės paslapties atskleidimą.
„Lietuvos ryto” kalbinti kreditoriai mano, jog elektroniniai duomenys apie banko klientus, jų atsiskaitymus ir komercinę veiklą turi didelę reikšmę apskritai visai šalies finansų sistemai. Juk niekas negali garantuoti, kad tie duomenys nebus panaudoti ne visai geranoriškais tikslais.
Operacijos buvo nutrauktos
Buvęs laikinasis administratorius turėtų atsakyti ir už tai, kodėl jis pirmąją „Snoro” nacionalizavimo dieną nurodė nutraukti jau pradėtas operacijas. Dėl to kai kurie klientai patyrė milžiniškų nuostolių ir iki šiol per teismus bando atgauti savo pinigus.
Be to, S. Freakley nurodymu „Snore” buvo iškart nutraukta informacinės sistemos FORPOST veikla. Todėl buvo atimta galimybė matyti bankinių operacijų istorinius įrašus.
Kaip žinoma, bankas kasdien gaudavo paklausimus iš ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo apie klientų turimas sąskaitas, atliktus mokėjimus.
Beveik du mėnesius pareigūnai jokių atsakymų iš banko negavo, todėl negalėjo atlikti tyrimų atitinkamose bylose.
Už tai S. Freakley irgi gresia atsakomybė.
Pinigų grąžinti neprašė
Tik praėjus daugiau nei metams nuo „Snoro” nacionalizavimo paaiškėjo, kad S. Freakley elgėsi pagal jam pačiam priimtinas taisykles.
Už aštuonių dienų darbą kompanijai, kurioje dirba, pervedęs beveik 17 milijonų litų tuometis laikinasis banko administratorius galėjo pasitarti nebent su savimi.
V. Vasiliausko vadovaujamas Lietuvos bankas iš esmės neribojo jo apetito.
Tiesa, kai kurie specialistai pernai kalbėjo, kad dėl S.Freakley išlaidų ir jų pagrįstumo turėtų spręsti „Snoro” kreditorių komitetas.
„Kreditorių komitetas gali nepritarti tokioms išlaidoms, jei matys, kad buvo išleista nepagrįstai daug pinigų ir jeigu tai nepateisino darbo rezultatų.
Komitetas tada galės prašyti administratoriaus tas lėšas sugrąžinti”, – tuo metu kalbėjo žinomas bankroto administratorius Aurelijus Valaitis. Beje, jis buvo tarp pretendentų administruoti „Snorą”.
Bet šiandien aišku, kad kreditorių komitetas S. Freakley paliko ramybėje. O apie pinigų grąžinimą nebuvo nė kalbos.
Beje, minėtas komitetas pirmą kartą susirinko praėjus tik septyniems mėnesiams po „Snoro” nacionalizavimo pradžios.
Taigi daugiau kaip pusę metų pinigai iš „Snoro” galėjo tekėti nekontroliuojamai.
Teismas iš esmės tam nedarė jokių kliūčių.
