C. Hedegaard vizito tikslas – aptarti ir surengti viešas diskusijas apie ekonomines ir aplinkosaugos galimybes, kurių suteikia mažinamas atliekų kiekis.
Pasak premjero A. Butkevičiaus, viešnia iš EK pirmiausia buvo supažindinta su prioritetais, kuriems, sėdusi į ES Tarybos pirmininkavimo kėdę, Lietuva skirs daugiausia dėmesio.
Klimato kaitos politika. Konkurencingumas, kuris susietas su pokyčiais, įgyvendinant ES klimato politiką. Taip pat – energetikos sektorius. Visa tai A. Butkevičius suskubo aptarti su C. Hedegaard.
„Teko supažindinti viešnią su nacionalinio energetikos sektoriaus planais bei integravimusi į bendrą Europos energetikos sektorių. Kalbėjome ir apie Kioto protokolo pataisų ratifikavimą - lapkritį Varšuvoje vyks tam skirta konferencija.
Daug buvo diskutuota ir apie skalūnines dujas“, - apie visa tai, anot A. Butkevičiaus, šįryt buvo kalbėta su EK nare.
Pasak C. Hedegaard, praėjusiais metais Europoje buvo skirtas 1 mlrd. eurų naftai į ES importuoti.
„Lietuva šiuo metu taip pat priklauso nuo jos importo. Labai svarbu mažinti energetinę priklausomybę. Sumažinus ją, išaugtų darbuotojų skaičius, ir tai skatintų ekonomiką augti“, - paakino EK narė.
Jos teigimu, svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai iššūkis, susijęs su aplinkosauga - derybos dėl taršos leidimų kainų.
„Teisingai nustatyti šios prekybos kainas - tai bus viena pagrindinių temų rudenį, rugsėjį ir spalį. Manau, kad tai bus
vienas svarbiausių aplinkosaugos klausimų, svarstomų ES Taryboje“, - sakė C. Hedegaard.
Jos teigimu, sutarimas tarp ES šalių dėl taršos leidimų turi būti pasiektas iki lapkritį Varšuvoje vyksiančios Jungtinių
Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos. Lietuva, kaip ES Tarybai pirmininkausianti
šalis, turės pristatyti ES Tarybos poziciją.