Nacionalinis stadionas Vilniuje projektuojamas, statomas ir niekaip nepastatomas jau ketvirtį amžiaus. Į stadioną jau sukišta per 100 milijonų litų. 2007-aisiais statybos atnaujintos, bet netrukus ir vėl sustojo.
Vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko teigimu, stadiono statybai reikės per 270 mln. litų. Juos žadama paimti iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Ministras teigė, kad ši suma sudarys tik 1 proc. Lietuvai planuojamos skirti ES paramos, todėl kitos sritys dėl tokio sprendimo nenukentės ir pinigų esą pakaks visiems.
Planuojama, kad stadionas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybei.
Dar neaišku, kada bus atnaujintos statybos, kada bus skelbiamas konkursas rangos darbams. Žadama, kad specialiosios tarnybos šiam projektui skirs ypatingą dėmesį ir statybos vyks skaidriai.
Stadionas bus skirtas ne tik sporto, bet ir kultūros bei kitiems valstybiniams renginiams.
Naujas stadionas - pinigų švaistymas?
Stadiono statyboms prieštarauja 80 sporto organizacijų.
„Kodėl gi mums nereikėtų to stadiono šiandienai? Todėl kad 2014-2020 metų europinė parama numato sporto infrastruktūrai apie 300 milijonų, tai vienas objektas suvalgytų mūsų viso sporto paramą“, - sakė Sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Sporto federacijos abejoja, ar stadionas bus konkurencingas ir iš viso atsipirks, jeigu net Lietuvos futbolo federacijai (LFF) rengti varžybas jame būtų per brangu.
„Visom tarptautinėms varžyboms LFF už rungtynes stadionams sumoka maždaug 3 tūkst. litų. Čia nuoma vienerioms rungtynėms kainuos apie 30 tūkst. Jis nekonkurencingas. Koks tikslas jiems mokėt 30 tūkst. už varžybas, kai Marijampolėje aš galiu už 3 tūkst. žaisti? Jie išvis nežada jokių varžybų šiam stadionui“, - problemą įvardijo Sporto federacijų sąjungos prezidentas.
Kūno kultūros ir sporto departamentas tikisi, kad skeptiškos nuotaikos Vilniaus valdžios ir Vyriausybės nepasieks.
„Mes jeigu nepatenkam į traukinį į 2014-2020 m. ES perspektyvą, tai praktiškai mes to objekto niekada Lietuvoje nebaigsime. Čia būtų didžiausia dovana visiems vilniečiams, nes prie to Nacionalinio stadiono yra numatomi dar 3 stadionai – vienas su lengvosios atletikos takais, kiti du – futbolui, regbiui ar kitoms sporto šakoms. Kaip minėjau, lengvosios atletikos maniežas, baseinas ir galų gale, tai būtų ne tik sportui, bet ir kultūrai“, - dėstė Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis.
Statybos istorija - ilga
Nacionalinio stadiono projektavimas buvo pradėtas 1985 m. Projekto autorius - garsus sovietmečio architektas Algimantas Nasvytis.
Statybos darbai buvo pradėti 1987 m. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, tačiau tuomet pritrūkus lėšų, darbai sustojo. 1993 m. stadiono statyba buvo užkonservuota.
Atnaujinti statybas nutarta 2006 m., kai Vyriausybė šį projektą pripažino nacionalinės svarbos sporto objektu. 2007 m. buvo atnaujintas stadiono projektas. Tai valstybei kainavo 8,5 mln. litų.
Projekte numatyta Šeškinėje pastatyti universalios paskirties, atitinkančią tarptautinius standartus areną su dengtomis žiūrovų tribūnomis. Arena bus pritaikyta sporto varžyboms, kultūriniams renginiams, miesto šventėms. Joje bus futbolo aikštė ir 9 bėgimo takeliai lengvosios atletikos varžyboms.
Stadione numatytas 25 tūkst. vietų žiūrovams, taip pat galimybė padidinti vietų skaičių iki 30 tūkst.
Šeškinėje taip pat atsiras futbolo treniruočių aikštė su natūralia danga, futbolo treniruočių aikštė su dirbtine danga, bėgimo ir šuolių stadionas su natūralia danga, ilgų nuotolių metimų treniruočių aikštynas, 1,6 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštė. Potribūninėse patalpose numatyta įrengti dvi krepšinio treniruočių sporto sales.
Statybų rangovų neskelbiamų derybų būdu buvo pasirinkta bendrovė „Veikmė“. Ji iki 2008 m. pabaigos atliko darbų už 100 mln. litų. Tuomet būta daug kalbų, kad stadiono statytojas buvo parinktas, o lėšos naudotos - neskaidriai.
