Nacionalinis stadionas Vilniuje projektuojamas, statomas ir niekaip nepastatomas jau ketvirtį amžiaus. Sporto departamentas svajoja apie naują europinę paramą stadiono statyboms, tuo tarpu sporto bendruomenė teigia, kad toks objektas Lietuvai visai nereikalingas.
Klausimas ką daryti su Nacionaliniu stadionu vėl įsižiebė artėjant 2014-2020 metų Europos sąjungos pinigų dalyboms. Į stadioną jau sukišta per 100 milijonų litų. Skaičiuojama, kad jam užbaigti reiktų dar apie 300 milijonų. Tokios sumos valdžia ieškotų Europos kišenėje.
Bet 80 šalies sporto federacijų pinigus siūlo skirti kitiems sporto objektams, kurių Lietuvoje yra per 5 tūkstančius.
„Kodėl gi mums nereikėtų to stadiono šiandienai? Todėl kad 2014-2020 metų europinė parama numato sporto infrastruktūrai apie 300 milijonų, tai vienas objektas suvalgytų mūsų viso sporto paramą“, - sakė Sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Sporto federacijos abejoja, ar stadionas bus konkurencingas ir iš viso atsipirks, jeigu net Futbolo federacijai rengti varžybas jame būtų per brangu.
„Visom tarptautinėms varžyboms Futbolo federacija maždaug už rungtynes stadionams sumoka 3 tūkst. Litų. Čia nuoma vienerioms rungtynėms kainuos apie 30 tūkst. Jis nekonkurencingas. Koks tikslas jiems mokėt 30 tūkst. už varžybas, kai Marijampolėje aš galiu už 3 tūkst. pravesti? Jie išvis nežada duot jokių varžybų šitam stadionui“, - problemą įvardino Sporto federacijų sąjungos prezidentas.
Seimo sporto reikalų komisijos vadovas sako, kad nuspręsti stadiono likimą būtina kuo greičiau, nes net ir užkonservuotas jis ryja mokesčių mokėtojų pinigus – vien objekto apsaugai kas mėnesį reikia keliolikos tūkstančių litų.
„Dauguma pinigų nukreipiama dabartinių pamatų konservavimui, dabartinių griuvėsių apsaugai finansuoti. Jeigu palygintumėt postūmį per keletą metų – pinigų injekcijos buvo didelės, tačiau postūmio jokio“, - kalbėjo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas Juras Požela.
Kūno kultūros ir sporto departamentas tikisi, kad skeptiškos nuotaikos Vilniaus valdžios ir Vyriausybės nepasieks. Pasak departamento vadovo, stadionas statomas ne tik Lietuvos sportui, bet ir kultūrai.
„Mes jeigu nepatenkam į traukinį į 2014-2020 m. ES perspektyvą, tai praktiškai mes to objekto niekada Lietuvoje nebaigsime.
Čia būtų didžiausia dovana visiems vilniečiams, nes prie to Nacionalinio stadiono yra numatomi dar 3 stadionai – vienas su lengvosios atletikos takais, kiti du – futbolui, regbiui ar kitoms sporto šakoms. Kaip minėjau, lengvosios atletikos maniežas, baseinas ir galų gale, tai būtų ne tik sportui, bet ir kultūrai“, - dėstė Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis.
„Jeigu pačios sporto federacijos abejoja jo reikalingumu, tai kam mes jį naudosim? Žinoma, galima sakyt, kad mes jį naudosim kultūros renginiams ir panašiai, tačiau vėlgi - surengti dainų dainelę kartą per kelerius metus nacionaliniam stadione... Taip būtų gražu, tačiau ar tai verta tokių investicijų kokios bus?“, - svarstė Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas J. Požela.
Nacionalinis stadionas pradėtas statyti prieš 26erius metus, tačiau vėliau darbai nutraukti. 2007aisiais statybos atnaujintos, bet netrukus ir vėl sustojo.
