Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro medikai kasdien atlieka daugybę aukščiausio lygio mikrochirurginių operacijų. Per jas ne tik prisiuva nutrauktas galūnes, atkuria dėl onkologinių operacijų, traumų ar įgimtų defektų prarastas kūno dalis, bet ir pasiekia to, kad prisiūtos ar atkurtos kūno dalys funkcionuotų.
Kurį laiką Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras veikė buvusioje Raudonojo kryžiaus ligoninėje, o nuo kovo 1 dienos persikėlė į naujai pastatytą Santariškių klinikų Akušerijos ir chirurgijos korpusą. Apie šį persikraustymą iki šiol žinojo net ir ne visi medikai.
Įranga privertė pritūpti
Naujasis Santariškių klinikose atidarytas Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras - didesnis už buvusįjį. Ankstesnėje Raudonojo kryžiaus ligoninėje buvo dvi, o naujojoje vienu metu galės veikti ir trys Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro operacinės.
Didžioji dalis operacijoms atlikti reikalingos įrangos buvo atgabenta iš buvusių patalpų, tačiau buvo įsigyta ir naujos įrangos.
Reanimacinė įranga daug mačiusį, ne vienerius metu JAV dirbusį Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorių profesorių Kęstutį Vitkų privertė net pritūpti. Profesorius prisiminė, kad pirmąkart pamatyta pavasarinės saulės spindulių nutvieksta operacinė įranga su visais monitoriais jam pasirodė panaši į kosminį laivą.
Žinoma, mikrochirurgines operacijas atliekantiems medikams svarbūs ne tik kompiuteriai ir moderniausi mikroskopai, leidžiantys įžiūrėti ploniausias kraujagysles. Ne mažiau reikšmingi, anot Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo daktaro Nerijaus Jakučio, smulkūs ir labai brangūs mikrochirurginiai instrumentai: žirklutės, kainuojančios virš tūkstančio litų, juvelyriniai mikroskopai, kuriuos medikai labai saugo ir tausoja.
Operuoja viską
Naujose Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro operacinėse sumontuotos ir vaizdo kameros, tad operacijų eigą tiesiogiai gali stebėti universiteto studentai. Be to, naujajame centre yra moderniai įrengtos palatos, tarp jų – ir boksinės, kuriose pacientai visiškai izoliuojami nuo galimo neigiamo išorės poveikio.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centrą perkėlus į Santariškių klinikas, Vilniaus universiteto ligoninė tapo vieta, kur daromos visos operacijos: operuojami smegenys, plaučiai, kaulai, prisiuvamos ir rekonstruojamos galūnės.
Anot profesoriaus K. Vitkaus, tai, kad viskas yra vienoje vietoje, labai svarbu, nes įvairių operacijų metu, iškilus poreikiui, galima pasikviesti bet kurį kitos srities chirurgą.
„Mikrochirurgijai persikėlus į šią ligoninę atsirado gana didelės galimybės. Jų labai laukėme“, - teigė centro gydytojas daktaras Šarūnas Mažeika.
Ne vien grožio operacijos
Profesorius K. Vitkus apgailestavo, kad dažnam žmogui pavadinimas Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras siejasitik su vieta, kur galima pasigražinti krūtis ar nosį.
Iš tiesų rekonstrukcinė mikrochirurgija turi daugybę įvairiausių srovių. Per tokias operacijas atkuriami sužalotų žmonių veidai, prisiuvamos galūnės su visais nervais. Mikrochirurgai gali rekonstruoti bet kurią kūno vietą: nosį, stemplę, krūtį, tarpvietę, tad liūdna, kai kalbant apie plastinę ir rekonstrukcinę chirurgiją minimos tik grožio operacijos.
Mikrochirurgija, anot Š. Mažeikos, prasidėjo nuo kraujagyslių chirurgijos, kai buvo bandoma jas susiūti. Dabar chirurgai gali ne tik susiūti smulkiausias kraujagysles, bet ir prisiūti ar atkurti didžiulius audinių kompleksus.
30 metų prasmingos veiklos
VUL Santariškių ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur prisiuvamos nuplėštos galūnės: rankos ir kojos, lyties organai, galvos dalys.
„Mūsų tikslas yra prisiūti tai, ko žmogus neteko, ką nuplėšė, nupjovė, amputavo. Jeigu to padaryti nepavyko, audinių, esančių kitose kūno vietose, dėka, galima tai atkurti arba suformuoti tai, ko apskritai nebuvo, pavyzdžiui, dėl apsigimimų. Audiniai atkuriami paimant juos iš ten, kur jie žmogui nėra labai reikalingi, yra tarsi atsarginės kūno dalys, ir prisiuvant kitur“, - aiškino mikrochirurgas Š. Mažeika.
Vilniaus universiteto ligoninės medikams yra ne kartą tekę vietoje trūkstamų rankų pirštų persodinti kojų pirštus, kad žmogus galėtų toliau be didesnių nepatogumų gyventi. Žmonės su atkurtomis galūnėmis gyvena visavertį gyvenimą: muzikantai sėkmingai toliau groja, vaikai – piešia.
Daugybė moterų šiems chirurgams dėkingos už atkurtas onkologinių operacijų metu pašalintas krūtis ir net suformuotus spenelius.
Per 30 veiklos metų daugybei žmonių buvo prisiūtos nelaimingų atsitikimų metu nuplėštos galūnės, prisiūti nurauti skalpai.
Atkuria ir veidus
Kai kurios operacijos - itin įspūdingos. Pavyzdžiui, vienas žmogus, neteko apatinės burnos dalies ir dėl to buvo pasmerktas lėtai mirčiai, nes dėl nesamų lūpų jis negalėjo užsičiaupti, nei valgyti, nei gerti. Mikrochirurgai jam persodino audinius iš kitų kūno vietų, kurie sėkmingai prigijo.
Po kelerių metų pažvelgus į buvusio jų paciento nuotrauką, net sunku įtarti, kad jis patyrė tokią sudėtingą traumą.
Kitai moteriai Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro medikai visiškai atkūrė veidą. Kitose šalyse veidai atkuriami persodinant sužalotam pacientui donoro veidą. Lietuvos mikrochirurgai pacientei suformavo veidą, kurį moteris visiškai jaučia ir gali valdyti, imdami audinius iš įvairių jos pačios kūno vietų.
Plonesni už plauką siūlai
Kad ir kaip įspūdingai skambėtų veido atkūrimas, patiems chirurgams sudėtingiausia yra operuoti vaikus. Prisiūdami mažųjų pacientų pirštukus medikai dirba kruopščiau negu juvelyrai – juk vaikų kraujagyslės yra itin plonos – vos 0,3 mm diametro.
Vaikų kraujagyslės siuvamos penkissyk plonesniais už ploniausią žmogaus plauką siūlais, kurie yra brangūs. Pametus tokį - neverta ieškoti, nes vis tiek nepamatysi. Adatos irgi ne ką didesnės. Nenuostabu, kad gydytojai tokias operacijas vadina supermikrochirurginėmis.
Anot medikų, dėl ypatingo smulkumo tokių operacijų atlikimas priartėja prie žmogaus galimybių ribos. Be mikroskopo jų nebūtų įmanoma atlikti. O ir užtrunka jos netrumpai, be to, medikai negali būti visiškai garantuoti dėl sėkmingos jų baigties.
Pastarąjį kartą tokia operacija buvo atlikta prieš porą savaičių. VUL Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro medikai sėkmingai persodino kojos pirštą šešerių metų mergaitei.
Trūksta rezidentų
Mikrochirurginės operacijos negalėtų būti atliekamos ir be profesionalių gydytojų. Jų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centre iš viso dirba 14.
Tačiau medikai nuogąstauja, kad jų darbui nebus tęstinumo – trūksta rezidentų, kurie liktų dirbti tokį darbą. Pavyzdžiui, pernai iš 140 būsimų medikų daugiau kaip šimtas buvo skirta šeimos gydytojams. Likę chirurgai taip pat nepasiliko.
Kol kas Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centre dirba tik rezidentai iš užsienio šalių. Vienas jų atkeliavo iš tolimosios Brazilijos. Mokslas Lietuvoje jam kainuoja 24 tūkstančius litų per metus. Už šio studento mokslą sumoka jo valstybė.
Lietuviai rezidentai, deja, neretai iškeliauja daryti plastinių operacijų į grožio klinikas.
„Taip yra dėl valdininkų požiūrio, medijų sukurto įvaizdžio, kad plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija yra tik grožis, injekcijos ir visi svajoja tik apie grožio klinikas. Bet išties - tai yra pati rimčiausia rekonstrukcinė chirurgija“, - priminė K. Vitkus.
Profesorius sakė, kad jeigu nebus rezidentų, išėjus į pensiją dabartiniams medikams, nebeliks tų, kas prisiuvinės nukąstas nosis. O traumų lietuviai civiliai patiria ne mažiau baisių, nei kariaujantieji Afganistane.
