Trečiadienį Vilniaus miesto tarybai meras A. Zuokas pateiks savo darbų ataskaitą. Iš tiesų jo dabartinė kadencija, žiūrint grynai aritmetiškai, įpusėjo prieš tris savaites. Bet tuomet sostinės vadovas atostogavo.
Tai buvo klaida – padėtį kaip mat išnaudojo konservatorių opozicija, surengusi „mediumą“ savo stiliumi ir badė A. Zuoką į jautrias vietas: į rizikingą oro linijų projektą („Air Lituanica“), užsitęsusį municipalinio taksi steigimą („Vilnius veža“), viešojo transporto reformos nesklandumus, vaikų darželių trūkumą ir, žinoma, į milijardinę sostinės skolą.
Žinoma, iš opozicijos negalima tikėtis visiškai objektyvios analizės – pavyzdžiui, vargu ar galima A. Zuoką laikyti Vilniaus įsiskolinimo kaltininku – skolos augo valdant ir tiems patiems konservatoriams, „tvarkiečiams“. Bet kuris miestas, gaunantis tik 40 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), bet „dirbantis“ šalies sostine, anksčiau ar vėliau prasiskolintų.
Drąsių idėjų trauka
Dabar A. Zuokui bus sunkiau pagrįsti savo siekius ir išvardyti realius pasiekimus, nei ankstesnės kadencijos laikotarpiu. Politologų ir viešųjų ryšių ekspertų pastebėjimu, dabar santykis tarp drąsių Vilniaus mero pažadų ir įvykdytų darbų nebe toks, koks buvo 2003-2007 metais.
Ar tai lėmė objektyvios priežastys, ar A. Zuokas jau nebe tas, kuris statė dangoraižius?
Komunikacijos bendrovės „Bosanova“ vadovas, viešųjų ryšių specialistas Kristinas Taukačikas mano, jog A. Zuokas viešojoje erdvėje atrodo toks pats drąsus, originalių idėjų kupinas politikas.
„Nesvarbu, kad tos idėjos nusitęsusios toli į priekį ir rizikingos. Pavyzdžiui, abejotinas oro linijų projektas, sumanymas dėl tramvajaus. Bet šios kadencijos laikais gražios mero kalbos, pažadai nebe taip gausiai, kaip ankstesnės kadencijos laikais, paremtos realiais darbais. Daugėja nesklandumų, kaip buvo su elektroninio bilieto įvedimu ir, matyt, bus pradėjus viešojo transporto pertvarką nuo liepos “, - kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.
Rizikingas skrydžių verslas
Vargu ar galima A. Zuokui prikišti, kad jo užmojai yra grįsti vien asmeninėmis ambicijomis, utopija, o ne miesto interesais.
Juodosios buhalterijos bacila persisunkusį, teisėsaugos papurtytą taksi ūkį tikrai reikėjo pertvarkyti. Tiesa, galutinio teigiamo rezultato dar nėra, „Vilnius veža“ ieško 300 vairuotojų.
Mokančių sukioti vairą apstu, tačiau konkurso sąlygose įrašyta, jog reikia mokančių nors anglų kalbą, o geriausiai – ir vokiečių, prancūzų. Todėl, kad artėja Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikas – iššūkis visai šaliai, o ypač sostinei, tuo pačiu ir jos vadovui.
Pristatydamas „Air Lituanica“ projektą A. Zuokas sulaukė priekaištų, esą skrydžių verslas yra vienas rizikingiausių pasaulyje ir tokiam nedideliam miestui jis neš tik nuostolius.
„Nieko nedaryti - pats blogiausiais sprendimas“, - į kritiką savo stiliumi atšovė meras.
Iš tiesų oro linijos yra rizikingas verslas, pigūs skrydžiai savaime neduoda pelno, tik nuostolius. Pelnas gaunamas, atgabenant daug turistų – būtent to ir siekia miesto vadovas.
Ar jam pavyks? Kol kas sunku spręsti, nes dar net lėktuvo nėra (bet žadama, kad nerukus bus bent du).
Kur dėti vaikus?
„A. Zuokas visada įsitikinęs, jog viskas pavyks. Ir šis vidinis įsitikinimas užkrečia aplinkinius, nors rezultatas išeina ne toks, koks planuotas, ar iš viso jo nebūna“, - pastebėjo K. Taukačikas.
Šią kadenciją A. Zuoko įvaizdžiui pakenkė skandalai – kiaulę pakišo vicemeras Romas Abromavičius, įtariamas kyšininkavimu, nemalonų prieskonį paliko ir po privačias valdas ištampytos Gedimino prospekto plytelės.
Tik laikinai pavyko išspręsti vaikų darželių trūkumo problemą. Ji iškilo, kai ėmė trūkti vietų sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Paaiškėjo, jog į sostinės darželius vaikus atveža Vilniaus rajone registruoti gyventojai.
Savivaldybė nusprendė, jog į miesto darželius bus priimami tik tie vaikai, kurie bus registruoti mieste – ši priverstinė priemonė aplink Vilnių išsidriekusiose gyvenvietėse įsikūrusioms šeimoms nelabai patiko.
Valdančiajai koalicijai nepavyko sustabdyti miesto „išbyrėjimo“ - reiškinio, kai jaunos šeimos kuriasi gyvenvietėse aplink sostinę, nes neįperka brangių būstų mieste.
„Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, remdamasis statistiniais skaičiavimais, pranašauja, kad po 30 metų centrinėje miesto dalyje ir senuosiuose „miegamuosiuose“ rajonuose liks tik pensininkai.
Pertvarkos sukelti neramumai
Pastaruoju metu slidžiausia tema yra viešojo transporto pertvarka. Negalima sakyti, kad šioje srityje nieko nereikėjo keisti. Autobusų ir troleibusų parkas tupi 111 mln. litų duobėje, seniai suformuoti maršrutai nebeatitinka dabartinių aplinkybių. Tuo nesunkiai galima įsitikinti, pažvelgus į pustuščių autobusų sangrūdą Kalvarijų gatvėje.
Bet tuo metu, kai A. Zuokas skaitys savo kadencijos nuveiktų darbų pranešimą, po savivaldybės langais veikiausiai piketuos Nepriklausoma vežėjų profsąjunga. Troleibusų vairuotojai, kurių po liepos 1 dienos sumažės beveik šimtu, protestuos prieš, jų manymu, skubotą reformą.
A. Zuokas nėrė į pertvarkos upę stačia galva neišžvalgęs dugno – ar ten nėra akmenų. O akmenų yra, ir ne tik jų. Už akmenų slepiasi dantingi opozicijos krokodilai, tykantys pačiupti paslydusį merą.
Politologės Jūratės Novagrockienės manymu, A. Zuokui koją kiša, o tuo pačiu ir vilniečiams kenkia pastaruoju metu ryškėjanti mero arogancija, nenoras girdėti kritikos balso.
„Pavyzdžiui, užsispyrimas išvaikyti privačius vežėjus iš miesto pakenks ir keleiviams, ir smogs A. Zuoko reitingams, kurie pastaruoju metu nuolat mažėja. Meras gal laimės ta prasme, kad trūks plyš įgyvendins savo užmojį, bet praras nemažai politinio kapitalo“, - tvirtino mokslininkė.
Antspaudą uždėjo krizė
J. Novagrockienė sakė, jog šios kadencijos A. Zuokas yra mažiau patraukli figūra, nes, jos manymu, jis dažnai neišlaiko pusiausvyros tarp miesto poreikių ir verslo-finansinių grupuočių interesų.
Kaip pavyzdį J. Novagrockienė paminėjo bandymą Antakalnio ligoninę perduoti į privačias rankas.
Tuo pačiu politologė pripažįsta, jog objektyvios aplinkybės sostinės plėtrai dabar žymiai blogesnės, nei ekonominio pakilimo laikais: „Tada A. Zuokas, veikdamas ryžtingai, pritraukė privatų kapitalą ir kartu keitė miesto veidą. Dabar verslas atsargesnis, jei ir investuoja, reikalauja daugiau garantijų iš miesto valdžios“.
Statybų atgajos daigai
Masinių dangoraižių statybų laikai praeityje, užsienio kapitalo bankai, kaip pripažino pats A. Zuokas, nebeskolina miestui pinigų, Vilnius per pastaruosius metus buvo pakankamai dinamiškas.
Pasirodė pirmieji gyvenamosios statybos atgijimo ženklai – pernai pastatyti 29 daugiabučiai, šiemet numatoma užbaigti dar 20.
Konstitucijos projektas vėl tapo statybų aikštele – numatyta 600 mln. Lt investicijų. Jau rausiami pastatai A klasės biurų kompleksui, parengti detalieji planai dar 5 sklypams, kuriuose numatomi šiuolaikiški daugiaaukščiai pastatai.
Dar praėjusią kadenciją A. Zuoko paskelbtas šūkis kurti naują Vilnių dešiniajame Neries krante įgauna realų pavidalą. Techniškai pasirengta ir įgyvendinti „auksinę“ A. Zuoko svajonę: greitąją tramvajaus liniją.
Išlieka iškilia figūra
Nors ir dusdama nuo skolų naštos, Vilniaus savivaldybė sugebėjo išvengti Kauno gėdos – duobėtų gatvių. Neseniai konservatorių išleista „Opozicijos ataskaita“, brošiūra, ant viršelio vaizduojanti nudrengtą šaligatvį, nėra objektyvus Vilniaus vaizdo fragmentas. Gatvės ir šaligatviai sostinėje pakankamai tvarkingi.
Buvo daug įspūdingų masinių renginių, švenčių Gedimino prospekte, Senamiestyje.
Nors pasigirsta balsų, kad valdančioji judėjimo TAIP, socialdemokratų, Darbo partijos ir Lenkų rinkimų akcijos koalicija braška, iš tiesų ji pakankamai tvirta. Tai pripažįsta net opozicija, tiesa, sakydama, jog A. Zuokas išsilaiko koalicijos partneriams dalydamas įtakos zonas savivaldybės įmonėse.
„Buvo nesėkmių, buvo klaidų. Vis tik A. Zuokas Vilniuje išlieka neprilygstama figūra ir gali drąsiai tikėtis pergalės kituose savivaldos rinkimuose, nors balsų turbūt surinks jau mažiau“, – teigė viešųjų ryšių specialistas K. Taukačikas.
