Dėl šalyje vyraujančio nepalankaus klimato ūkininkams reikia tokių karvių, kurios galėtų prisitaikyti prie atšiaurios aplinkos, būtent todėl Andersenų šeima pasirinko mišrinimą.
Nepaisant to, kad Aidaho valstijoje vyraujantis klimatas nepalankus galvijininkystei – vasaros labai karštos, o žiemos – šaltos ir vėjuotos, taip pat nelepina ir kritulių kiekis, Benas Andersenas su šeima yra laimingi pieno ūkio savininkai.
„Dėl sauso klimato karvėms nereikia jokio tvarto, jas atvėsinti gali tik vėjas, – pasakojo ūkininkas. – Anksčiau daug nuostolių patirdavome dėl karvių sergamumo mastitu, jų blogo vaisingumo ir šlubavimo. Didelį dėmesį skyrėme veršingų karvių priežiūrai, bet mūsų darbas būdavo bevaisis – didelė dalis atsivestų veršelių būdavo negyvi.“
Ūkininkai ieškojo priemonių, kurios padėtų išspręsti minėtas problemas. „Universitete mokėmės apie mišrinimo naudą kiaulių, naminių paukščių bei mėsinių galvijų sektoriuose. Tai kodėl nepabandžius to veisiant pienines karves? Apimti šios minties, 2004 m. pradėjome holšteinų veislės karves mišrinti su Jersey veislės buliais. Tačiau pradėjęs melžti mišrūnes aš suabejojau, ar einu teisingu keliu“, – pasakojo B. Andersenas.
Ūkininkas prisipažįsta, kad didžiausią posūkį jo ūkininkavimui padarė perskaitytas straipsnis, kaip pieninės karvės auginamos Kalifornijoje, kur mišrinimui naudojamos Skandinavijos žalosios (Viking Red) ir Montbeliarde veislės. B. Andersenas nuvyko į Kaliforniją norėdamas kuo daugiau sužinoti apie mišrinimą bei mišrūnių produktyvumą.
„Rezultatai mane sudomino, todėl mišrinimui pradėjau naudoti Skandinavijos žalųjų, o po metų – ir Montbeliarde veisles. Šitos karvės buvo ištvermingesnės, palyginti su Jersey, todėl nusprendėme mišrinimui naudoti tik tris (holšteinų, Viking Red ir Montbeliarde) veisles“, – savo ūkio istorija dalijosi ūkininkas.
„Pradėję mišrinti ir sulaukę pirmųjų veršelių pastebėjome, kad jie daug gyvybingesni ir energingesni nei grynaveisliai veršeliai. Taip pat šie veršeliai daug lengviau prisitaikė prie Aidaho gamtinių sąlygų“, – džiaugėsi Benas.
Apytikriai iki 160 kilogramų svorio veršeliai auginami kitame ūkyje. Parsivežus paaugintas telyčaites į ūkį, jos apsėklinamos ir prižiūrimos tol, kol veršiuojasi. Pasak ūkininko, karvių sėklinimas ir veršiavimasis nesukelia jokių problemų.
Pastebima, kad mišrūnės rečiau abortuojasi per pirmąsias 60 laktacijos dienų. Šiuo metu ūkyje abortuojasi mažiau nei 2 proc. karvių. Taip pat mišrūnės yra atsparesnės medžiagų apykaitos sutrikimams, beveik nepasitaiko sunkaus veršiavimosi atvejų - tai itin svarbu pieno ūkiams.
„Kita mišrinimo nauda ta, kad brokuotų karvių mėsos kokybė yra labai gera, o tai leidžia gauti daug aukštesnę kainą už jų mėsą. Taip pat gauname nemenką priedą už veršelius – 25-50 dolerių papildomai už kiekvieną, ypač vertinami Montbeliarde veislės buliukai“, – naudą vardijo ūkininkas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Andersenų ūkyje yra 90 proc. mišrūnių ir tik 10 proc. grynaveislių holšteinų veislės karvių.
Mišrinant svarbu naudoti geriausiai tarpusavyje derančias veisles, todėl ūkininkai mišrina holšteinų veislės karves su Skandinavijos žalosiomis (Viking Red) ir Montbeliarde.
„Daugelio mišrūnių produktyvumas per jų gyvenimą siekia daugiau kaip 50 tūkst. kilogramų pieno“, – pabrėžė B. Andersenas.
„Labiausiai man patinka tai, kad nagos ir kojos daug stipresnės, todėl karvės lengvai eina ilgus atstumus iki melžimo aikštelės, o buvusi šlubavimo problema, galima sakyti, išnyko.
Taip pat šias karves lengva melžti, jų tešmuo minkštas, lengvai atleidžia pieną. Apžiūrėti mūsų ūkio buvo atvykęs pieno ūkio savininkas iš Jutos (pastarasis turi 300 holšteinų veislės karvių), jis buvo nustebintas gerais mūsų mišrūnių tešmenimis ir puikiomis nagomis bei kojomis“, – pasakojo pieno ūkio savininkas.
„Peterslund duktė yra viena iš mano numylėtinių, ji yra pirmos kartos dviejų veislių – Skandinavijos žalųjų ir holšteinų – mišrūnė. Šiuo metu ji yra 6-ojoje laktacijoje, ją apsėklinti visad užtekdavo vienos spermos dozės.
20-ies mėnesių ji atsivedė pirmąjį veršelį, po to atsivesdavo kas 11–12 mėn. Per savo gyvenimą ji jau davė daugiau kaip 45 tūkstančius kilogramų, 4 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno. Mano laikomoje bandoje yra kiek daugiau nei 100 Peterslund dukterų“, – akcentavo Benas.
„Komercinėje pieno pramonėje holšteinų veislės karvės negali konkuruoti savo kokybe su mišrūnėmis“, – užbaigdamas pokalbį pasakė pieno ūkio savininkas Benas Andersenas.
