Išplatintame pranešime Lietuvos vyskupų konferencija teigia, kad neaišku kokius įsipareigojimus Lietuva, pasirašydama šią konvenciją, prisiims. Tuo tarpu moterų teisių gynėjai ir smurto artimoje aplinkoje įstatymo iniciatoriai džiaugiasi Lietuvos siekiu pasirašyti konvenciją tvirtindami, kad taip bus apsaugotos moterys ir pažabota diskriminacija lyties pagrindu.
Smurtas pasireiškia ne dėl biologinių savybių
Lygių galimybių plėtros centro ekspertės dr. Margaritos Jankauskaitės teigimu, socialinės lyties sąvoka konvencijoje akcentuojama todėl, jog pasaulinės pandemijos mastus pasiekęs smurtas prieš moteris pasireiškia ne dėl biologinių moterų savybių.
„Smurtas prieš moteris pasireiškia dėl jų socialinės padėties – žeminančio, daiktinančio požiūrio, ekonominės autonomijos stokos ir dėl patriarchališku mentalitetu persmelktose visuomenėse įsišaknijusios nuomonės, kad vyras turi teisę kontroliuoti, subordinuoti ar net valdyti moterį, vaikus ir kaip nors pažeidžiamus kitus vyrus“, – kalbėjo ekspertė.
Lietuvos vyskupų konferencijos atstovai tvirtina, kad kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus bei remtinas siekis, tačiau nesutinka su konvencijoje įtvirtintu ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi.
„Abejotina, ar užkardant smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje reikia keisti lyties sampratą – stinga akivaizdaus pagrindimo, kaip tai prisidėtų prie smurto mažinimo“, – rašoma išplatintame pranešime.
Konvencija įtvirtintų naujus draudimo diskriminuoti pagrindus
Pasak Lietuvos vyskupų konferencijos atstovų, konvencija Lietuvos teisėje įtvirtintų naujus draudimo diskriminuoti dėl „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės“ pagrindus, kurie, esą, gali būti interpretuojami plačiai ir nevienareikšmiškai.
Lietuvos vyskupai prieštarauja ir konvencijoje siūlomoms priemonėms „kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai“, esą tokių nuostatų priėmimas sukurtų prielaidas Lietuvos kultūrinę ir religinę tradiciją laikyti nuolatiniu grėsmės moterims šaltiniu.
Margaritos Jankauskaitės nuomone, konvencijos pasirašymo oponentų nuogąstavimai itin keisti. „Nuo kada smurtas laikytinas tausotinu paveldu? Tokį patį klausimą norėtųsi užduoti ir lygių lyčių nuostatų oponentams. Juk be šios nuostatos įtvirtinimo nėra galima ir demokratija“, – tvirtino ekspertė.
Susirūpino dėl sąvokos daugiaprasmiškumo
Ypatingą susirūpinimą vyskupai išreiškė dėl šios konvencijos 14 straipsnio nuostatos, kurioje numatyta šalių pareiga įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“.
„Pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, – rašoma Lietuvos vyskupų konferencijos pranešime.
Ekspertės teigimu, smurtas, nesvarbu kur, ir koks asmuo jį patiria (moteris, kurią terorizuoja sutuoktinis, ar vaikas, kurį muša tėvai) ar kaip plačiai bei nevienareikšmiškai kažkam kiltų noras interpretuoti „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės“ sąvokas yra nusikaltimas prieš visuomenę, tad valstybė privalo prisiimti įsipareigojimus ginti ir užtikrinti pažeidžiamos pusės saugumą.
