Juodo akmens fone – tarsi beorėje erdvėje sklendžiančio susirietusio kūdikio siluetas. Taip dar negimusio žmogaus mirtį pavaizdavo paminklo autorius – panevėžietis Tomas Ungurys.
Mintis pastatyti paminklą pasaulio taip ir neišvydusiems vaikams kilo Panevėžio vyskupijos kancleriui ir bažnyčios klebonui Romualdui Zdaniui.
Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje praėjusių metų gruodžio pradžioje buvo įrengta aukų dėžutė. Į ją turėjo būti metamos aukos būtent šiam paminklui.
Dvasininkas buvo maloniai nustebintas, kai per mėnesį tikintieji paaukojo kelis tūkstančius litų. Nuo gruodžio iki balandžio suaukota paminklui pastatyti reikalinga suma – 6000 litų.
„Šiai idėjai pritariančių netrūko. Per tą laiką aš tik porą kartų iš sakyklos priminiau žmonėms apie paminklui renkamas aukas. Jų nereikėjo prašyti.
Žmonės aukojo po penkis ar dešimt litų. Vadinasi, daugeliui tikinčiųjų reikėjo tokios vietos, kur būtų galima prisiminti negimusius”, – sakė R. Zdanys.
Tik vienas aukotojas paminklui skyrė didesnę pinigų sumą. Kartą aukų dėžutę atidarę dvasininkai rado voką su penkiomis 200 litų vertės kupiūromis.
„Specialiai neieškojome žmogaus, kuris sukurtų paminklą. Kartą važiavau į laidotuves kartu su T. Unguriu. Sužinojau, kad jis dirba akmens dirbtuvėse.
Paprašiau, kad turėdamas laiko pagalvotų, gal kils paminklo idėja. Kitą dieną jis atsiuntė projektą”, – prisiminė R. Zdanys.
Dvasininkas sakė iš pokalbių su tikinčiaisiais supratęs, kaip ilgai moterys prisimena savo negimusius kūdikius. Ir kaip metams bėgant joms stiprėja kaltė dėl kadaise priimto sprendimo negimdyti.
Panevėžyje pastačius šį paminklą, jau po kelių dienų prie jo buvo pradėtos deginti žvakutės.
