Užsienyje jos labai populiarios, tačiau pas mus kol kas - retenybė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Vygando Kurkulio duomenimis, šios priemonės naudojamos tik pavieniais atvejais.
„Šios skraistės naudojamos vietoj senųjų, mums visiems įprastų antklodžių. Jos palaiko kūno temperatūrą, apsaugo nuo šalčio, lietaus ar vėjo“, – pasakojo V. Kurkulis.
Lietuvoje ugniagesiai ir gelbėtojai tokias antklodes naudoja retai, tačiau kiekviename gelbėtojo automobilyje keletas jų yra.
„Jų nepakaktų dešimčiai, juo labiau šimtui nukentėjusiųjų. Gelbėtojų automobiliuose yra po vieną – dvi tokias antklodes“ – pasakojo vyras.
Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Transporto priemonių vaistinėlės sudėtyje visose užregistruotuose automobiliuose privalo būti speciali antklodė, skirta paguldyti ar apkloti nukentėjusįjį, ji turi būti ne mažesnė kaip 210 cm x 160 cm.
„Šios plėvelės yra tipinėje automobilinės vaistinės sudėtyje. Folijos plėvelė neleidžia žmogui sušalti, padeda išsaugoti gyvybišką energiją“, – pasakojo specialistas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai svarstė tokių priemonių įsigyti daugiau, kadangi senieji pledai ir nehigieniški, ir pernelyg nusidėvėję.
„Retas, kuris norėtų būtų susuktas į pledą, kuriame, nors išskalbtame, buvo suvyniotas kitas sužeistasis. Antra vertus, šie pledai – ir sunkesni, ir daugiau vietos užima automobiliuose“, – tikino jis.
Šiluma (infraraudonieji spinduliai), kurią žmogaus kūnas spinduliuoja, atsimuša nuo metalu padengtos plėvelės ir grįžta į kūną, taip išsaugodama šilumą ir neleisdama kūnui atšalti.
