Kone 90 tūkst. litų. Tiek valstybės pinigų atsiėjo žaidimai su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administracijos struktūra. Buvę valdantieji buvo panaikinę VRM Tarptautinio bendradarbiavimo departamentą, o dabartiniai jį neseniai atkūrė.
Direktorius – tas pats, tik darbuotojų – dar daugiau nei buvo.
Beprasmiškoms valdiškų kėdžių rokiruotėms, jaukusioms vienos svarbiausių šalies ministerijų darbą, žinoma, reikėjo įvairių išeitinių kompensacijų ir išmokų, kurios padengtos iš valstybės biudžeto.
Pomėgis – stumdyti kėdes
Vienas mėgstamiausių užkeikimų, kuriuo rinkėjus mėgo kerėti buvusi valdančioji koalicija – „optimizavimas” ir „struktūrinės reformos”.
Tad daugelio ministerijų administracinė struktūra per ketverius dešiniųjų valdymo metus buvo keičiama net po keletą kartų.
Žinoma, pagrindinis tokių pertvarkų tikslas – iš šiltų postų išravėti buvusios valdžios statytinius ir į juos susodinti savus.
Tačiau valdiškos kėdės būdavo perstumdomos ir vien norint pademonstruoti aktyvumą, ir vykdant pertvarkas dėl pertvarkų.
Regis, klasikiniu tokio valdiško absurdo pavyzdžiu galima laikyti istoriją, kuri prasidėjo VRM, kai ją praėjusią kadenciją valdė liberalcentristai.
Palydėtuvių kaina solidi
2011 metų gegužę tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis įsakymu pakeitė VRM struktūrą.
Vienas svarbiausių pokyčių – panaikintas ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas, o 17 darbuotojų, tarp jų – vadovai, turėjo išsiskirstyti.
Į gatvę, žinoma, turėjo išeiti toli gražu ne visi panaikinto departamento valdininkai.
Šeši valdininkai buvo perkelti į Europos Sąjungos reikalų skyrių, keturi – į Protokolo ir viešųjų ryšių skyrių, keturi – į kitus ministerijos administracijos padalinius, o pats departamento direktorius Olegas Skinderskis su dar dviem kolegomis atleisti iš darbo.
Išlaidos šių valdininkų išeitinėms išmokoms, kompensacijoms už nepanaudotas atostogas ir socialinio draudimo įmokoms sudarė 88,4 tūkstančio litų.
O.Skinderskis saugiai nutūpė po Užsienio reikalų ministerijos stogu.
Panaikinto departamento funkcijos buvo padalytos įvairiems ministerijos padaliniams, tarp jų – minėtiems Europos Sąjungos bei Protokolo ir viešųjų ryšių skyriams, taip pat Teisės departamentui.
Vėl tas pats, tik didesnis
Tačiau ministerijos bendravimas su išoriniu pasauliu ėmė strigti.
Be to, artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai dėl to triukšmą ėmė kelti ir Užsienio reikalų ministerija bei Prezidentūra.
Atsibudo ir naujoji VRM vadovybė. Ji problemą išsprendė paprastai – tiesiog nutarė atgaivinti senąjį departamentą.
Šį mėnesį iš Užsienio reikalų ministerijos į atkurtos institucijos direktoriaus pareigas buvo grąžintas ir O.Skinderskis.
Tiesa, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus įsakymu jis paskirtas laikinai.
Atkurtame departamente – 21 darbuotojas: penkiais daugiau nei ankstesniajame.
„Panaikinus šį departamentą, tarptautinis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas buvo organizuojamas nepakankamai efektyviai.
Jis vėl įsteigtas siekiant sustiprinti VRM gebėjimus atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose, kad būtų sėkmingai įgyvendinta pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkė”, – „Lietuvos rytui” paaiškino ministerijos atstovai.
Eksministras kaltas nesijaučia
Tačiau R.Palaitis nejaučia savo kaltės dėl istorijos, dėl kurios buvo patuštintas valstybės biudžetas, o savo veiksmus aiškina kaip tik tuo, kad „reikėjo sutaupyti”.
Tiesa, buvęs ministras nepatikslino, ar buvo smarkiai sutaupyta, kai iš ministerijos išėjo vos trys iš 17 departamente dirbusių valdininkų – ir išėjo ne tuščiomis kišenėmis.
„Tas departamentas buvo visiškai neapkrautas darbu, apskritai dirbo nepatenkinamai, o tuo metu horizonte nebuvo matyti nieko tokio, dėl ko jį reikėtų palikti.
Dabar jį gal ir reikėjo atkurti dėl to, kad pirmininkausime ES, tačiau suteikiant tikrai ne tokias funkcijas, kokios buvo tuomet”, – aiškino liberalcentristų eksministras.
Pasak R.Palaičio, panaikinus departamentą ministerijos darbas nė kiek nenukentėjo.
Išvarytas direktorius sėkmingai sugrįžo
* Žaidimų su kėdėmis, pasibaigusių nuostoliais mokesčių mokėtojams, po VRM stogu praėjusią kadenciją buvo ir daugiau.
* Bene daugiausia biudžetui atsiėjęs ir garsiausias atvejis – Valstybės tarnybos departamento direktoriaus, socialdemokratų valdžios atstovo O.Šarmavičiaus atleidimo istorija.
* R.Palaičio iš darbo išmestas O.Šarmavičius pradėjo karą teismuose, kurį laimėjo. Kadangi karas buvo ilgas, ministerija privalėjo ne tik grąžinti pareigūną į darbą, bet ir gavo įspūdingą sąskaitą – turėjo jam už priverstines pravaikštas sumokėti net 130 tūkst. kompensaciją.
* Atleistas direktorius ir kompensaciją pasiėmė, ir į darbą grįžo, tiesa, tik vienai dienai, nes tuojau pat pasiprašė atleidžiamas.
* Vėl tą patį postą O.Šarmavičius užėmė, kai į valdžią grįžo kairieji, ir vadovauja Valstybės tarnybos departamentui nuo šio sausio.
* Po tokių įvykių garsiai prabilta, kad panašių „pertvarkų” nuostolius turėtų dengti ne mokesčių mokėtojai, o patys dėl jų kalti politikai.
