Baudžiamosios bylos ir kriminaliniai nusikaltimai daugeliui atrodo kaip atgrasi kasdienybė, tačiau kiekvieną dieną su jomis susidurdami Lietuvos teisėsaugos pareigūnai privalo neatbukti ir neprarasti žmogiškumo.
„Teisėjas visų pirma turi būti sąžiningas, atsispirti visiems įmanomiems spaudimams, elgtis pagarbiai – taip, kad bylos dalyviams nekiltų abejonės, jog byla bus išnagrinėta teisingai“, – taip apie darbą kalba Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. Bielskis.
„Ir civilinės, ir baudžiamosios bylos – gyvenimo atspindžiai. Kita vertus, kiekviena byla turi įtakos žmonių gyvenimams, todėl nagrinėdamas bylas bet kuris teisėjas jaučia didelę atsakomybę, o kartu, ir dažnai patiria psichologinį bei emocinį krūvį“, – sako A. Bielskis.
Teisėją saisto Teisėjų etikos kodeksas, kuriame gana išsamiai ir detaliai nurodoma, kaip įvairiose situacijose jos privalo pasielgti. A. Bielskis įsitikinęs, kad kolegos rečiau pakliūtų į dviprasmiškas situacijas, jeigu dažniau pavartytų Teisėjų etikos kodeksą.
Bausmės - per griežtos
Bendraudami su kolegomis teisėjai nuolat diskutuoja ne tik apie konkrečias bylas, bet ir apie pasitaikantį galimai netinkamą teisinį reguliavimą. Teisėjo nuomone, tam tikrose situacijose teisėjams galėtų būti palikta daugiau alternatyvų, kad jie, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisiamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, galėtų parinkti tinkamą sankcijoje numatytą bausmę.
Teisėjo nuomone, galbūt per daug nuteistųjų baudžiami realia laisvės atėmimo bausme. Anot jo, už tam tikrus ekonominius nusikaltimus, kai jais padaryta žala nėra itin didelė, kai jų padarymą iš dalies lėmė, pavyzdžiui, nepavykęs verslas ar nepalankiai susiklostę aplinkybės, nebūtinai turi būti skiriama griežta reali laisvės atėmimo bausmė.
A. Bielskis priminė, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje pagal įkalintų asmenų skaičių: „Jei visi įstatyme numatyti bausmės tikslai būtų iš tiesų pasiekiami, nepasitaikytų tiek daug recidyvo atvejų.“
Teisėjas prisiminė kelis atvejus, kai įkalinimo įstaigose žmonės buvo suluošinti ar net nužudyti, ir tai padarė ne kas kitas, o tokie patys bausmę atliekantys asmenys. Pasak teisėjo, tokių situacijų pasikartojimas – labai neigiamas reiškinys.
„Kalinių nusikaltimai prieš kitus nuteistuosius yra pavojaus ženklas visai visuomenei. Jei laisvėje patirtos nusikalstamo pasaulio taisyklės primetamos nelaisvėje gyvenantiems asmenims. Atsiranda galimybė pataisos namuose suvedinėti sąskaitas, apie kokį pasitaisymą galime kalbėti? – sako A. Bielskis. – Nelabai tikiu galimybe tokiomis sąlygomis pasitaisyti.“
Tyrimai - ne visada kvalifikuoti
Teisėjas kartais įžvelgia tendenciją įvairius civilinius teisinius santykius paversti baudžiamaisiais. Pasak A. Bielskio, tokie požymiai dažnai pasireiškia tam tikrose verslo sferose: „Pasitaiko atvejų, kai pareigūnai ar jiems prilyginti asmenys nepagrįstai nuteisiami dėl pažeidimų, padarytų vykdant darbines funkcijas.“
Teisėjams tokiose situacijose tenka būti itin budriems ir akyliems, kadangi pradėdami ikiteisminį tyrimą tokiose bylose, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neretai neturi objektyvių galimybių tinkamai atriboti civilinius teisinius santykius nuo nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo kryptis ir rezultatai priklauso nuo tyrėjo kompetencijos.
„Tokio pobūdžio bylose teismui tenka pareiga itin kruopščiai ištirti ir įvertinti, ar kaltinamajam inkriminuoti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą. Vadinasi, tyrėjo darbą galėtų atlikti tik aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Ar taip yra dabar – abejoju“, – sako teisėjas.
A. Bielskis prisiminė kelerių metų senumo Valstybės kontrolės išvadas, konstatavusias, kad ikiteisminiai tyrimai atliekami nekvalifikuotai. Juk ikiteisminio tyrimo efektyvumas smarkiai priklauso nuo jį atliekančių asmenų kvalifikacijos.
„Ikiteisminio tyrimo kokybė tiriant įvairaus pobūdžio nusikaltimus nuolat blogėjo, ir šiuo metu yra, mano nuomone, apgailėtina,“ – prisipažino teisėjas.
Teisėjo diena – tarp bylų krūvos
Kaip ir visuose teismuose, taip ir Lietuvos apeliaciniame teisme pastaraisiais metais daugėjo bylų. Teisėjo teigimu, sunku įsivaizduoti, kaip teisėjai viską suspėja, nors ir turi padėjėjus. Tačiau už bylas atsakingas tik teisėjas.
„Teisėjas turi pats viską perskaityti, išnagrinėti, nuspręsti. Niekas nepaskaičiuos, kiek teisėjas per mėnesį gali išnagrinėti bylų“, – tikina A. Bielskis.
Teisėjo nuomone, nors visos sudėtingesnės bylos nagrinėjamos apygardų teismuose, vis dėlto apylinkių teismuose atliekami ne mažiau svarbūs veiksmai. Ten sprendžiama dėl kardomųjų priemonių paskyrimo, tvirtinami kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. Galiausiai, būtent juose išnagrinėjama daugiausiai civilinių ir baudžiamųjų bylų.
„Apylinkių teismuose kolegos dirba labai sunkiai ir intensyviai. Juose priimami itin svarbūs procesiniai sprendimai, tad aukšta teisėjų kvalifikacija ir patirtis šiuose teismuose taip pat būtini“, – kalbėjo teisėjas.
Stresas, atvirumas ir žmogiškumas
Teisėjo profesijos ypatumas – gebėjimas nepasiduoti skubotumui ar padidintam žiniasklaidos dėmesiui. A. Bielskis sako, kad tenka itin atidžiai nagrinėti prašymus skirti procesines prievartos priemones, ypač kai tai daroma ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuomet galutinė bylos baigtis dar sunkiai nuspėjama.
A. Bielskis įsitikinęs, kad, nagrinėdamas bylą ar skirdamas procesines prievartos priemones, teisėjas turi elgtis principingai, pagarbiai ir žmogiškai.
„Teisėjas neturi pamokslauti, rodyti susierzinimo, negali elgtis taip, kad proceso dalyviams susidarytų įspūdis, jog byla nagrinėjama skubotai ar turint išankstinę nuomonę. Jis turi visų išklausyti ir būti visiems vienodai dėmesingas“, – sako jis.
Pašnekovo įsitikinimu, kuo greitesnis bylos nagrinėjimas – gera siekiamybė, tačiau deklaruojami tikslai turi būti parengti įstatyminiu lygmeniu: „Recepto kaip pagreitinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą neturiu, tačiau teisingumo vykdymas nėra skubos reikalas.“
Teisėjo nuomone, sveikintina, kai teisingumo sargai tam tikrose bylose bendrauja su žiniasklaida, paprastai ir suprantamai paaiškina visuomenei priimto sprendimo motyvus, siekia atvirumo, tačiau tiki, kad tai nėra panacėja.
„Nagrinėdamas didelio visuomenės dėmesio sulaukusias bylas, teisėjas ir taip patiria didžiulį stresą, todėl bendrauti su žiniasklaida ir komentuoti savo sprendimus gali toli gražu ne kiekvienas“, – įsitikinęs teisėjas.
