Nukentėję asmenys dėl to kaltina politiką iš Elektrėnų, pernai nesėkmingai kandidatavusį į Seimą. Tai - partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Danas Dambrauskas. Jis vadovauja bendrovei „Kosminija“, kuri siuntė lietuvius dirbti į Vokietiją.
Dalis apgautų tautiečių jau grįžo namo. Kiti vis dar laukia Vokietijoje, nes neturi pinigų bilietui namo. Šiuo metu jais rūpinasi Sarbriukeno miesto, kurio dešrų gamykloje dirbo lietuviai, valdžia.
Pagrindinis atlyginimas - minimumas
Pasiūlymą dirbti Vokietijoje nukentėję lietuviai vasarį išvydo internete. Portalo lrytas.lt kalbintas Tomas pasakojo, kad įmonė „Kosminija“ jiems atsiuntė darbo sutartį elektroniniu paštu.
Nors ši bendrovė skelbia užsiimanti prekyba mobiliaisiais telefonais, kompiuterių priežiūra, žmonės net nesilankė jos biure, tačiau jiems politiko valdoma bendrovė pasirodė patikima.
„Jie pasakė, kad tai nauja jų verslo sritis, atsirado partneriai Vokietijoje, kuriems reikia darbuotojų. Mes jų net akyse nematėme, net negrąžino pasirašytų darbo sutarčių. Pasakė, kur važiuoti, ir išvažiavom“, - pasakojo pašnekovas.
Mažame Lietuvos miestelyje gyvenantis vyras pasakojo, kad su „Kosminija“ pasirašytoje darbo sutartyje numatyta, jog vyras uždirbs 1 tūkst. litų „ant popieriaus“. Likusią algą sudarys komandiruotpinigiai. Bendra suma turėjo sudaryti apie 4 tūkst. litų per mėnesį.
Į Vokietiją lietuviai vyko už savo lėšas. Verslininkas liepė rinkti čekius ir pažadėjo šias išlaidas kompensuoti.
Žadėtų pinigų negavo
Nuvykę į Vokietiją lietuviai buvo įdarbinti dešrų gamykloje, pasienyje su Prancūzija, Sarbriukeno mieste. Darbdaviai jiems suteikė gyvenamąjį plotą. Penkių kambarių butuose glaudėsi po maždaug 15 žmonių. Kai kurie vyrai atvyko su savo žmonomis.
„Po kelių dienų pradėjome aiškintis, kiek uždirbsime. Sužinojome, kad mums bus mokama kur kas mažiau nei buvo žadėta – kelis šimtus eurų per mėnesį. Jie taip pat atsisakė sumokėti už atvykimą į Vokietiją. Tada supratome, kad čia kažkas negerai“, - pasakojo Tomas. Dėl to nemaža dalis lietuvių atsisakė dirbti ir darbo sutartis su „Kosminija“ nutraukė.
Tuomet lietuviai ieškoti darbo išvyko į kitą miestą.
„Radome kažkokią lenkų įmonę. Ji mus įdarbino. Tada mus pardavė kažkokiai vokiečių įmonei, ši – dar kitai įmonei ir mes atsidūrėme tame pačiame dešrų fabrike“, - neįtikėtiną sutapimą atskleidė Tomas.
Naujieji darbdaviai žadėjo, kad lietuviai per valandą uždirbs po 5 eurus. Tačiau tai ir liko pažadais. Verslininkai lietuviams karts nuo karto atseikėdavo po 100-150 eurų.
Veikia apgavikų tinklas
Darbininkų gyvenimo sąlygomis ir pajamomis susirūpinta tik tada, kai negaudami pinigų jie pradėjo streikuoti.
Šia problema susidomėjo Vokietijos žiniasklaida, miesto valdžia ir policija. Paaiškėjo, kad lietuvius samdžiusios įdarbinimo agentūros galėjo pažeidinėti Vokietijos įstatymus. Lenkijos įmonė samdė ne tik lietuvius, bet ir daugybę rumunų ir bulgarų, kurie dirbti Vokietijoje neturi teisės. Formaliai jie buvo įdarbinami Lenkijoje, o po to komandiruojami į Vokietiją. Įtariama, kad veikė ištisas tinklas, kuriuo naudojosi verslininkai ieškodami pigios darbo jėgos Rytų Europoje.
„Dabar mums geriau. Nuolat lanko žurnalistai, valdžios atstovai, gavome advokatus, o gamyklos savininkai atveža pavalgyti. Tiesa, jau nedirbame, laukiame, kada mums atiduos uždirbtus pinigus, kad galėtume važiuoti namo“, - pasakojo Tomas. Jis tikisi, kad prispausti valdžios su lietuviais atsiskaitys ne tarpininkai, o patys gamyklos vadovai.
Grįžęs į tėvynę Tomas ketina pailsėti, o po to vėl ieškos darbo užsienyje. Jis anksčiau jau dirbo Vokietijoje ir Anglijoje, tiesa, pastarojoje šalyje taip pat buvo apgautas ir į Angliją grįžti nenori.
„Norėjome važiuoti į Norvegiją, tačiau neradome patikimų įdarbinimo įmonių. Visos reikalauja mokėti iš anksto. Vokietijoje nemokant kalbos pačiam darbą susirasti labai sunku“, - patirtimi dalijosi vyriškis.
Lietuvių gretos sumažėjo
Šiuo metu gamyklos išnuomotuose butuose glaudžiasi apie 40 žmonių. Ketvirtadalis iš jų – lietuviai. Dalis jų iki šiol formaliai dirba „Kosminijoje“, tačiau visų žadėtų pinigų negauna. Žmonės kalba, jog jų darbdaviai teisinasi vokiečių buvę apgauti, todėl negali atsiskaityti su darbininkais.
Portalas lrytas.lt susisiekė su į Lietuvą jau grįžusiu kitu lietuviu Romu. Jis pasakojo Vokietijoje pagal sutartį su „Kosminija“ dirbęs pusantro mėnesio.
Lietuviai darbdaviai jam pervedė tik apie 600 litų dydžio avansą. Po to 300 eurų už dvi pirmąsias savaites sumokėjo pati gamykla, sužinojusi, kad žmonės negauna jokių pinigų. Už visą kovą Romas negavo nė lito.
Verslininkas kaltinimus neigia
Bendrovės „Kosminija“ vadovas D. Dambrauskas portalui lrytas.lt pripažino, kad bandymas vežti lietuvius dirbti į Vokietiją jam buvo nesėkmingas.
Tačiau daugiausiai jis dėl to kaltino pačius lietuvius darbininkus, kurie esą buvo nepareigingi, neatliko savo pareigų. Todėl esą nieko keisto, kad jie uždirbo mažiau nei tikėjosi.
„Tie žmonės atsisakė eiti į darbą. Susigalvojo visokių priežasčių. Su tokiais darbuotojais aš nenoriu turėti nieko bendro“, - kalbėjo verslininkas.
Verslininkas tvirtino darbo sutartis su žmonėmis sudaręs pagal Lietuvos įstatymus ir nieko nėra pažeidęs. Jis atsisakė paaiškinti, kodėl darbininkai negavo jiems priklausiusių pinigų, esą jis negali komentuoti sutarčių su darbuotojais turinio.
„Norinčių važiuoti dirbti į Vokietiją yra labai daug. Per dieną galima surinkti apie 100 žmonių“, - tvirtino verslininkas.
Jo vadovaujamos įmonės nepavyko rasti legaliai žmones įdarbinti užsienyje galinčių bendrovių sąraše.
Trisdešimt dviejų metų D. Dambrauskas jau spėjo pakeisti dvi partijas. Prieš tapdamas "Tvarkos ir teisingumo" narius jis atstovavo Liberalų ir centro sąjungai bei "Jaunajai Lietuvai". Praėjusią kadenciją jis buvo išrinktas į Elektrėnų savivaldybės tarybą.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
* Darbą užsienyje siūlanti agentūra privalo turėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą licenciją;
* Informaciją apie legaliai dirbančias įdarbinimo agentūras galima rasti Lietuvos darbo biržoje. Ji taip pat gali padėti ieškant darbo kitose valstybėse;
* Nepasitikėkite įmonėmis, kurios skelbia tik telefoną arba el. pašto adresą; * Būtinai skaitykite visas sutartis, nepasirašinėkite jų „iš klausos“. Tai ne šiaip formalumas, o juridinis dokumentas;
* Nepasirašinėkite sutarčių, kuriose neaiškiai aprašyti įsipareigojimai, arba pasakojama ir žadama viena, o sutartyje kas kita;
* Vykstant į užsienį reikia pasidomėti, kokios institucijos toje šalyje užsiima darbo santykių priežiūra; * Darykite sutarčių ir asmens dokumentų kopijas, turėkite jas su savimi;
* Nedirbkite be darbo sutarčių, neatiduokite asmens dokumentų įtartiniems asmenims.
