Šiuo metu 108 žemaitukai perduoti valstybės bendrovei „Lietuvos žirgynas“. Tačiau formaliai arklių savininku vis dar lieka juos kankinęs ūkininkas iš Vilniaus rajono Algis Kaušakis.
Žemės ūkio ministerijos atstovai sako, kad dėl to bus dar kartą bandoma kreiptis į teismą. Norima, kad jis A. Kaušakiui panaikintų nuosavybės teises.
Arkliai tapo įkaitais
„Šiuo metu, kol žirgai priklauso ūkininkui, valstybė negali skirti papildomų lėšų šių arklių priežiūrai. Dabar jie maitinami ir prižiūrimi „Lietuvos žirgyno“ lėšomis, tačiau jie neturi pakankamai pinigų“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
ŽŪM nuomone, balandžio pradžioje nutaręs leisti perimti badaujančius žirgus, tačiau nenustatęs, kas bus tikruoju jų šeimininku, teismas komplikavo situaciją.
„Lietuvos žirgynas“ norėtų pasilikti tik grynaveislius žemaitukus, kurių yra apie 60, o kitus išdalinti ūkininkams. Tačiau, kol žirgai priklausys A. Kaušakiui, žemaitukų gelbėtojų rankos surištos.
„Jei ūkininkas pasisamdys gerus advokatus, jis žirgus be vargo susigrąžins“, – trečiadienį buvo konstatuota Seimo Kaimo reikalų komitete, kur buvo aptariama žemaitukų gelbėjimo istorija.
Augintojas buvo ginkluotas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius Seimo nariams plačiau papasakojo apie žemaitukų gelbėjimo aplinkybes.
Jis sako, kad, pakeitus įstatymus, atimti kankinamus gyvūnus galima tik nuo šių metų. Anksčiau to padaryti greičiausiai būtų nepavykę.
Ūkininką A. Kaušakį pagrindinis šalies veterinaras apibūdino kaip probleminį ir agresyvų. Spėjama, jog jis gali sirgti kokia nors psichine liga. Be to, ūkininkas yra ginkluotas, buvęs Afganistano karo veteranas.
Jį lankę veterinarai turėdavo prašyti policijos pagalbos, patys vežiojosi ginklą.
„Jis buvo mus apskundęs Specialiųjų tyrimų tarnybai, kad prašome kyšio. Turėjome metus vaikščioti ir aiškintis“, – pasakojo J. Milius.
Pasak Veterinarijos tarnybos vadovo, tai pirmas atvejis Europoje, kai iš savininko valstybė atima tiek daug žirgų.
Ūkininkas vogė pašarus?
Aiškėja, kad ūkininkas buvo radęs užtarėjų tarp pačių gyvūnų augintojų asociacijų. Jos advokatavo, kad laikydamas arklius žiemą lauke ūkininkas taikė „šaltą gyvūnų laikymo metodą“, kuris populiarus Norvegijoje.
Šiemet pastebėję, kad arkliai pradėjo badauti, veterinarai pradėjo patys vežti šieną į ūkininko sodybą.
„Kai padėdavome, jis naktį jį vogdavo ir nešdavo kažkur. Policija nesutiko saugoti šieno, todėl tai darėme patys“, – tvirtino J. Milius.
Posėdyje dalyvavę valstybės institucijų atstovai tvirtino, kad dar sausį arkliai laikėsi neblogai. Jie pradėjo „džiūti“, kai užšalo upeliai, iš kurių jie gėrė vandenį. Esą vandens trūkumas žirgui yra kur kas pavojingesnis nei badavimas.
Tokios kalbos įtikino ne visus Seimo narius.
„Jūs meluojat, vyrai. Ši istorija tęsiasi jau daug metų. Visi matėme, arkliai iš bado net medžių žievę nugraužė. Jų sveikata negalėjo per kelias dienas taip greitai pablogėti“, – piktinosi Seimo narys Vytautas Kamblevičius.
Žada atimti paramą
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), kuri mokėdavo Europos Sąjungos paramą žirgus kankinusiam ūkininkui, direktorius Saulius Silickas teigė, kad už įvairius pažeidimus 2012 m. parama ūkininkui jau nebuvo skirta.
Jis pranešė, kad NMA taip pat sieks susigrąžinti 88 tūkst. litų Europos Sąjungos paramos, kurią ūkininkas augindamas nykstančius žemaitukus gavo 2011 m. Tuomet ūkį tikrinę veterinarai jokių pažeidimų neaptiko. Paramą A. Kaušakis prarastų dėl to, kad pagal ES reikalavimus neišlaikė bandos penkerius metus.
Ūkininkas taip pat bus teisiamas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Veterinarams tik belieka apgailestauti, kad įstatymuose nėra galimybės tokiam žmogui uždrausti auginti gyvulius visą likusį gyvenimą.
Gali būti, kad valstybė taip pat bandys išsireikalauti, kad ūkininkas kompensuotų žirgų gelbėjimo išlaidas. Vien žirgų gabenimas į Zarasų rajone esantį žirgyną kainavo apie 20 tūkst. litų. Už šią paslaugą dar nėra sumokėta.
R. Krasuckis pasakojo, kad žemaitukų laikymas žirgyne valstybei artimiausius tris mėnesius kainuos 250-300 tūkst. litų.
Siūlys griežtinti įstatymus
Pasak veterinarų, kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 100 atvejų, kai žmonės engia savo augintinius.
Seimo nariai konstatavo, kad šiuo metu gyvulius Lietuvoje gali auginti bet kas. Kaip jie jais rūpinasi, žmonių niekas nekontroliuoja.
Todėl artimiausiu metu gali būti siūloma keisti įstatymus ir juose numatyti prievolę gyvulius auginantiems ūkininkams sudaryti sutartis su veterinarais, kad šie nuolat gyvulius prižiūrėtų.
