Pasak R.Nagelės, kiekvienas žmogus, kuris prašo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramos žemei mišku apželdinti, kartu su ja prisiima ir įsipareigojimų.
Juos vykdant reikia ne tik specifinių žinių, bet ir įdėti daug darbo. Be to, miškui užveisti reikia ir sėkmės.
Pats R.Nagelė – miškininkas. Jis pats ne kartą vietoj neprigijusių, nudžiūvusių medelių sodino naujus. Jei tik pasitaiko nesėkmingi metai, jei vasara sausringa, net ir tobulos miškininkystės žinios nepadeda.
Parama – miškui įveisti
Raimundo sodintam jaunuolynui, kuris užima apie 70 hektarų, ketvirti metai. Kai kurie medžiai, ypač juodalksniai ir beržai, jau praaugo ir patį miškininką. Tačiau ir tai – ne viskas. R.Nagelė planuoja mišku užsodinti dar 30 hektarų.
Jis mišką sodino naudodamasis parama, gauta pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones.
Pagal vieną iš jų paramos teikiama, kai pirmąkart mišku apželdinama vadinamoji ne žemės ūkio paskirties žemė arba apleista žemė, kuri skirta žemės ūkio veiklai.
Būtent pagal šią programos priemonę dviem projektams įgyvendinti – miškui įveisti – R.Nagelė gavo 223,2 tūkst. litų paramos.
Dar porą projektų jis įgyvendino naudodamasis parama, skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmasis žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”. Už įveistą mišką pagal šią priemonę R.Nagelė gavo 321,7 tūkst. litų paramos.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos parama, kurios skiriama žemei mišku apželdinti, yra kompensacinė. Kad žmogus jos gautų, pirmiausia turi investuoti savo lėšų: pirkti sodinukų, juos pasodinti.
Paramos pinigai žmogų pasiekia tik tuomet, kai viskas padaroma taip, kaip reikalaujama taisyklėse.
Atlygina pajamas
„Jeigu mišku ketinama užsodinti nederlingą, apleistą žemės ūkio paskirties žemę, dokumentams parengti nereikia daug gaišaties.
Jei žemė yra pakankamai naši, bet sklypai nepatogūs ūkininkauti, tenka ne tik parengti bendrą želdinimo, bet ir kiekvieno atskiro sklypo projektus”, – aiškino pašnekovas.
Pasak R.Nagelės, už mišku apželdinamą žemę, kuri buvo dirbama ir deklaruojama, mokama papildoma prarastų pajamų kompensavimo išmoka. Įveisus mišką tai daroma 15 metų.
Pirmuosius penkerius metus mokama ir miško priežiūros bei apsaugos išmoka. Jos dydis priklauso nuo želdinių rūšies. Kuo įvairesnių kietųjų lapuočių pasodinama, tuo didesnė išmoka.
Pavyzdžiui, už mišraus – liepų, juodalksnių, beržų – jaunuolyno hektarą per metus sumokama 1773,36 lito priežiūros išmokų, už ąžuolyno hektarą sumokama dar daugiau.
Prižiūrėti būtina
Prižiūrėti jaunuolynus nėra lengva. Nors ligos juose nėra dažnos, žvėris jie viliote vilioja. Todėl kas rudenį medelius būtina ištepti žvėrims apetitą gadinančiais repelentais.
R.Nagelė jų kaskart parūpina kone 120 kilogramų. Išsiversti be chemikalų, ypač tuose plotuose, kurie apsodinti pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų parama, neįmanoma.
Mat žvėrys per žiemą gali sunaikinti visą jaunuolyną, o tuomet viską tektų atsodinti už savo pinigus.
„Šįmet žvėrys pridarė žalos medeliams tuose plotuose, kuriuos buvau apželdinęs be paramos, pavyzdžiui, kirtavietėse. Net eglynuose, kuriems apie 40 metų, radau nugraužtų medžių”, – kalbėjo miškininkas.
Miškas auga ilgai. Paramos jam prižiūrėti skiriama penkerius metus. O kas bus po to, kai parama išseks? Ar žmonėms nebereikės medžiais rūpintis?
„Per penkerius metus jaunuolynas praauga žmogų. Sustiprėjusiems medžiams ir žvėrys mažiau pridaro žalos. Mažiau reikia ir priežiūros.
Tačiau miškas investuotojams grąžos duos negreitai. Po kokių 20 metų galima tikėtis pajamų už smulkią, malkoms ar biokurui tinkamą medieną”, – paaiškino R.Nagelė.
Miškas – greta verslo
Vievyje gyvenanti ir savo verslą turinti Jovita Apanavičienė per pastaruosius porą metų medžiais apsodino apie 20 hektarų žemės – ir savos, ir po keletą hektarų, įsigytų Prienų, Kaišiadorių, Varėnos rajonuose.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” patirtoms miško apželdinimo išlaidoms kompensuoti ji gavo 189,3 tūkst. litų paramos.
„Pirmuosius hektarus miško sodinukais apsodinau 2011-aisiais, kitus – pernai. Daugiausia sodinau ąžuoliukus, nes žemė, kurią įsigijau, spygliuočiams augti nėra tinkama.
Prižiūrėti ąžuolynus nėra lengva. Kiekvieną pasodintą medelį teko apjuosti apsaugine tvorele. Ne ką lengviau jaunuolynuose sunaikinti žolę, kad ji nenustelbtų medelių.
Pjauti jos negalima, tenka tiesiog nulenkti, sumindyti. Keliuose hektaruose tai padaryti nebuvo paprasta. Ten, kur žemė drėgna, žolė stiebėsi itin greitai”, – patirtimi dalijosi J.Apanavičienė.
Ji prasitarė ir apie tai, kad paramos lėšos už pasodintą mišką pasiekia tik tuomet, kai gavę mokėjimo prašymus Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai įvertina atliktą darbą.
Tikrinama, ar medeliai kokybiškai pasodinti, vėliau žiūrima, ar jie užaugo iki deramo ūgio, ar žvėrys per žiemą nenugraužė. Jei taip nutiko, jaunuolyno savininkui už savo lėšas tenka atsodinti medelius.
Sodinukai – ne bet kokie
„Mano želdinamo miško teritorija gera tuo, kad medelių galėjau įsigyti ir Lenkijoje. Pastarojoje jie pigesni.
Pavyzdžiui, 2011-aisiais Lietuvoje poros metų ąžuoliukas kainavo daugiau negu litą, Lenkijoje – 0,45 lito. Kai sodinukų reikia net 20 tūkst., sumos smarkiai skiriasi”, – kalbėjo J.Apanavičienė.
Perkant medelius kitoje šalyje, būtina apie tai informuoti Valstybinę miškų tarnybą ir gauti jos leidimą sodinukams atsivežti.
Jis išduodamas tik tuomet, kai medeliai tinkami tam tikram Lietuvos regionui, pavyzdžiui, pietinei mūsų šalies teritorijai. Mat tinkamumą nulemia dirvožemio sudėtis.
„Be to, miškų tarnyba įvertina ir atsigabentų sodinukų kokybę. Ne vieną jų, jei šaknys prastos, išbrokuoja”, – užsiminė J.Apanavičienė.
Praverčia ir miškininkų pagalba
Algis Gaižutis
Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas
„Šiuo metu trečdalį šalies teritorijos užima miškai. Lietuvoje niekada nebus dykynių. Juk gyvename miškų zonoje, kur apleistos žemės pačios per keletą metų užželia medžiais.
Nėra paprasta gauti leidimą žemei mišku apželdinti. Žmogus negali sodinti miško, kur sumanęs.
Leidimas išduodamas įvertinus daugybę aplinkybių. O jei žemė melioruota, būtinas ir savivaldybės žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistų sutikimas.
Be to, norint pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos parama, būtinas apželdinimo mišku projektas, kurį parengia miškininkai specialistai. Tokį projektą turi patvirtinti ir urėdija.
Negalima sodinti kokių tik sumanius medelių. Nors yra žmonių, kurie mano, kad pasodinę ąžuolus turės vienadienės naudos. O jei medeliai pasodinami netinkamoje žemėje, jie skurs arba visai nudžius.
Pasodintas miškas galutinai įvertinamas po 5–7 metų, kai baigiamos mokėti miško priežiūros išmokos. Medžiai turi būti deramai ūgtelėję, ne mažiau, nei numatyta paramos taisyklėse. Jei to nebus, paramą gali tekti grąžinti.
Ar tinkamai apželdinta žemė mišku, priklauso nuo tam tikrų vertinimo interpretacijų. Ir gamtoje anaiptol ne viskas vyksta taip, kaip žmogus suplanuoja.
Miško sodinukai taip pat tinka ne bet kokie. Sodinti tenka tik tokius, kurie užauginti tam tikroje žemės teritorijoje. Tik išskirtiniais atvejais Valstybinė miškų tarnyba suteikia teisę sodinukų įsigyti gretimoje teritorijoje.
Kyla ir kitokių sunkumų. Pavyzdžiui, buvo suplanuota, kur praėjusį rudenį ar šį pavasarį įveisti ąžuolynus. Bet paaiškėjo, kad urėdijos neturi dvimečių sodinukų, o vienmečių neleidžiama sodinti.
Iš Lenkijos jų atsivežti taip pat negalima, nes kilmės regionas šiuo atveju netinkamas.”
www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk...
