Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė „tvarkietė“
Ona Valiukevičiūtė į įstatymą siūlo įrašyti nuostatą, kad
bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas, o drausminti vaiko
tėvai negalėtų naudodami fizines bausmes.
Už pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 41
parlamentaras. Už pataisas balsavo didelė dalis socialdemokratų,
liberalų, „tvarkiečių“, dalis „darbiečių“. Prieš pataisas
balsavo arba susilaikė didesnė dalis konservatorių bei Lietuvos
lenkų rinkimų akcijos atstovų.
Toliau projektas bus nagrinėjamas Seimo Socialinių reikalų ir
darbo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetuose. Jo
svarstymas parlamente numatytas gegužės mėnesį.
Įstatymo pataisomis smurtą prieš vaiką Seimo narė siūlo
apibrėžti kaip visas seksualinės, fizinės, psichologinės ir
emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko
priežiūros stokos arba aplaidumo formas, sukeliančias pavojų
gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui,
vystymuisi ar orumui, taip pat fizines bausmes.
Siūloma nustatyti, kad teisėti vaiko atstovai už drausmės
pažeidimus, vengimą atlikti pareigas gali jį atitinkamai drausminti
savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ar bet kokį kitą smurtą
prieš vaiką. Šiuo metu įstatymas leidžia tėvams ar globėjams
vaiką drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį
kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo
žeminimą.
Pataisas pateikusi O.Valiukevičiūtė pažymėjo, jog Lietuva dar
1995 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją,
kuri pabrėžia valstybės pareigą imtis visų priemonių, kad
kiekvienas vaikas būtų apgintas nuo įvairiausio pobūdžio murto,
įžeidimų ar piktnaudžiavimo, taip pat ir priežiūros nebuvimo.
„Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių komitetas yra ne
kartą išreiškęs susirūpinimą, kad Lietuvoje paplitęs fizinių
bausmių taikymas vaikams ir visuomenė tai toleruoja. Tenka
pripažinti, kad dėmesys vaiko apsaugai nuo bet kokio smurto buvo
fragmentiškas, apmaudu, kad mes Seime tarsi pasyviai pritariame
visuomenės požiūriui, kad smurtas yra neišvengiama ir pati
geriausia priemonė auklėti vaikus“, - kalbėjo parlamentarė.
Prieš pataisas pasisakę parlamentarai tvirtino, jog uždraudus
fizines bausmes bus kišamasi į šeimos gyvenimą ir tokios pataisos
būsiančios „šeimos griovimo įrankiu“.
„Yra šeimos sritis, o valstybė kišasi į ši subtilią sferą
vis labiau ir labiau. Kiekvienas etnosas, sociumas pats nustato ribą,
(kiek į šeimos sritį gali kištis valstybė - red.), o valstybės
kišimasis darosi vis intensyvesnis ir agresyvesnis, laikas nubrėžti
ribą, kuri neleistų kištis į paprotinės teisės reguliuojamą
sritį“, - sakė „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Algirdas Vaclovas
Patackas.
„Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, jog priėmus
siūlomas pataisas tėvai išvis nebegalės drausminti vaikų. „Ar
tikrai Lietuvoje toks smurtas, kad reikėtų uždrausti šeimoje bet
kokį veiksmą? Kiekvienoje šeimoje bet kuris tėvas privalo daryti
poveikį savo vaikui, tai yra biologinis dalykas, ar gali šeimoje
daryti tėvai kokį nors kitokį poveikį, o ne psichologinį, nes pas
jus psichologinis poveikis prilyginamas smurtui“, - sakė
M.Začiurinskas, klausęs, ar šios pataisos nebus „dar vienas
įrankis šeimai griauti“.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis sakė, jog reikalingas ne tik vaiko
teisių apsaugos įstatymas, bet kartu ir vaiko pareigas
apibrėžiantis įstatymas. O.Valiukevičiūtė į tai atsakė, jog
vaiko pareigos šiuo metu apibrėžtos tiek Lietuvos Konstitucijoje,
tiek ir vaiko teisių konvencijoje. Konstitucijoje numatyta, kad
tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir
ištikimais piliečiais, juos iki pilnametystės išlaikyti, o vaikų
pareiga yra „gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų
palikimą“.
„Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė
tvirtino, jog siūlomos pataisos tėvams uždraustų drausminti
vaikus, o šie būtų skatinami skųstis, o asocialiose šeimose
situacijos vis vien nepakeistų.
„Užraudžiamos visos fizinės bausmės, visokios kitokios -
žeminimo, išnaudojimo priemonės, tai vaiko tėvai negalės
pastatyti vaiko į kampą, negalės vaikui paskirti namų arešto,
neleisti prie kompiuterio arba liepti sutvarkyti namus, bet kokį
veiksmą, kuris taikomas normaliai auginant ir auklėjant vaikus
padoriais piliečiais, bus galima traktuoti kaip šio įstatymo
pažeidimą. Vaikai bus skatinami skųsti savo tėvus, ir kas
patikrins - tiesa tai, netiesa. O asocialių šeimų jis nepasieks“, -
kalbėjo A.Stancikienė.
Už pataisas pasisakiusi liberalė Dalia Kuodytė tvirtino, jog
įstatymas situacijos iš karto nepakeis, tačiau taps pretekstu imtis
priemonių, kad smurtas prieš vaikus visuomenėje tolydžio
mažėtų.
„Tai, ką mes matom kiekvieną dieną, skaitome žiniasklaidoje,
pasibaisėtina. Įstatymas nepakeis situacijos iš esmės, bet tai
taps pretekstu padirbėti, kad smurto prieš vaikus visuomenėje
tolydžio mažėtų. Ir visiškai nesuprantamos kalbos apie tai, kad
toks įstatymas galėtų pakenkti šeimai. Negali būti jokio
privatumo, jei disfunkcinėse šeimose, kurios vargiai gali būti
laikomos šeimomis, taikomas smurtas prieš vaikus“, - sakė
D.Kuodytė.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis
siūloma įtvirtinti bet kokio smurto prieš vaiką draudimą,
O.Valiukevičiūtė buvo pateikusi ir anksčiau, tačiau praėjusios
kadencijos Seimas jas atmetė. Parlamentarė pataisas teikia siekdama
įgyvendinti Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Vaiko teisių
komiteto rekomendacijas. JTO rezoliucijoje siūloma iki 2009 metų
uždrausti bet kokias fizines bausmes vaikams.
Bet kokios fizinės bausmės vaikams uždraustos Švedijoje,
Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Islandijoje,
Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Vengrijoje,
Rumunijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje,
Italijoje, Ukrainoje, Kipre, Izraelyje, Venesueloje, Čilėje,
Naujojoje Zelandijoje.
