Išvežti arklius iš šio ūkio į Zarasų rajono žirgyną pavyko tik penktadienį. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VVMVT) suskaičiavo 122 dar gyvus gyvulius. Ne visi jie pasieks paskirties vietą. Trys arkliai, dvi kumelės ir jauniklis merdėjo žurnalistų, gyvūnų globėjų ir veterinarų akyse.
Kas kaltas dėl šios tragedijos? Juk veterinarijos tarnybai ir Vilniaus rajono savivaldybei beširdžio savininko elgesys su gyvuliais buvo žinomas jau kelerius metus. Ginčai tarp Žirgų globėjų asociacijos (ŽGA) ir veterinarų užvirė laukiant transporto išgabenti žirgus į Zarasų rajoną.
Delsimas - pragaištingas
ŽGA savanorė Rūta Matukonytė ašarodama įtikinėjo VVMVT viršininko pavaduotoją Skirmantą Miškinį nevežti silpnų arklių į Zarasus, laikinai priglausti juos pas aplinkinius ūkininkus.
„Mes skaičiavome, kad apie 30 gyvulių – sergantys, išsekę, jie nepakels kelionės. Juk seniai matėte, kas čia vyksta, o tik dabar atvykote gelbėti“, - priekaištavo mergina.
S. Miškinis atkirto, kad net viena diena, praleista be specialios priežiūros, žirgyne arkliams bus pragaištinga.
„Mes juk gyvename teisinėje valstybėje. Negalėjome kėsintis į privačią nuosavybę, kol nebuvo teismo sprendimo. A. A. Kaušakys perspėtas ir baustas ne kartą, žadėjo pasitaisyti, teismas juo patikėdavo“, – aiškino S. Miškinis.
Tik trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad siekiant apsaugoti gyvulius nuo kančių ir gresiančios žūties, būtina paimti arklius iš šio ūkininko.
Peršėrė išbadėjusius gyvulius
Veterinarijos gydytojas Giedrius Blėkaitis sakė, kad teismas ir Vilniaus rajono savivaldybė sukruto tik tada, kai gyvuliai pradėjo gaišti ir šį faktą užregistravo užregistravo VVMVT.
Iki šiol išbadėjusius arklius šėrė aplinkiniai ūkininkai, gyvūnų globėjai.
Veterinaras G. Blėkaitis prisipažino, kad vaizdas A. A. Kaušakio žirgyne jį sukrėtė, bet dar labiau pašiurpino buvusio jo savininko atsakymas į klausimą, kodėl jis taip žiauriai elgėsi su gyvuliais.
„A. A. Kaušakys man atsakė – esą todėl, kad juos labai mylėjo“, - stebėjosi veterinaras.
Pavardės nenorėjęs skelbti žirgų specialistas žurnalistui sakė, kad dalis kaltės dėl tragiškos žirgų sveikatos būklės tenka ir gyvūnų globėjams, kurie trokšdami gero padarė meškos paslaugą.
„Kai buvo rasti išbadėję žirgai, jaunuoliai jiems prinešė kauges šieno, gyvuliai persiėdė ir išsipūtė. Jie taip pat negavo tinkamo, švaraus vandens. Taigi, buvo maitinami netinkamai, o veterinarai neprižiūrėjo situacijos“, - tvirtino vyriškis.
Kreipėsi į teismą
A. A. Kaušakys prieš metus augino apie 140 žemaitukų. Sulaukėję žirgai nuolat ištrūkdavo iš aptvaro, klajodavo po kaimo apylinkes ieškodami pašaro.
Pasibaisėtinomis sąlygomis žirgus laikantis garbaus amžiaus ūkininkas ne vieną kartą yra spjovęs į veterinarų priekaištus: „Jei lietuviai žemaitukais iki Juodosios jūros nujojo, kodėl aš negaliu jų taip auginti?“
Gyvulių kankintojas yra gavęs ir beveik 350 tūkst. paramą iš Europos Sąjungos.
VMVT kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo paimti arklius iš ūkininko A. A. Kaušakio, gyvenančio Miškinių kaime (Nemenčinės sen., Vilniaus r.), ir perduoti juos asmenims, galintiems pasirūpinti gyvuliais.
VMVT taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl ūkininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kad iki teismo sprendimo priėmimo imtųsi priemonių užtikrinti gyvulių fiziologinius poreikius - juos šertų ir girdytų.
Arklių laikytoją nuspręsta patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl žiauraus elgesio su gyvūnais po to, kai Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriai patikrino šio ūkininko arklių laikymo vietą ir priežiūros sąlygas. Ūkyje buvo laikoma apie 140 Lietuvos stambiųjų žemaitukų veislės arklių.
Girdė vandeniu su mėšlu
Per patikrinimą buvo nustatyta, kad su gyvuliais elgiamasi žiauriai, jie kankinami. Arkliai buvo laikomi nepakenčiamomis sąlygomis, jie neturėjo švaraus vandens, galėjo gerti tik iš gamtinio vandens telkinio, į kurį tekėjo polaidžio vanduo su arklių mėšlu.
Tvarte nebuvo ėdžių, prastos kokybės šienas ar šiaudai buvo tik retkarčiais atvežami ir išverčiami tiesiog lauke. Per patikrinimą šieno nebuvo, arkliai lauke rankiojo pavienius šieno likučius ir kitus šapelius.
Arkliai buvo laikomi jų rūšiai, amžiui, fiziologijai ir elgsenai neatitinkančiomis sąlygomis, nepakankamai šeriami ir girdomi. Gyvuliai nebuvo suženklinti nustatyta tvarka, nevedama jų apskaita, netvarkomos gaišenos. Didesnė dalis šių gyvūnų sulysę, silpnos sveikatos, keturi lauke buvę arkliai nebegalėjo atsikelti, o fermos patalpose rasta 13 nugaišusių įvairaus amžiaus arklių.
„Mūsų tarnybai ūkininkas A. A. Kaušakys seniai žinomas kaip sunkiai sukalbamas asmuo, sistemingai pažeidinėjantis gyvūnų gerovės ir saugos bei veterinarijos reikalavimus. Dėl pasikartojančių pažeidimų ūkininkas tikrinamas po kelis kartus per metus.
Už blogą gyvūnų priežiūrą šis žmogus ne kartą buvo įspėtas ir baustas, tačiau nepadarė reikiamų išvadų. Gyvuliai ne tik kad neprižiūrimi, jie tiesiog kankinami, todėl buvo nuspręsta imtis griežčiausių priemonių“, – komentavo Vilniaus VMVT viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis.
Iš bado grauždavo duris
A. A. Kaušakys prieš metus augino apie 140 žemaitukų. Sulaukėję žirgai nuolat ištrūkdavo iš aptvaro, klajodavo po kaimo apylinkes ieškodami pašaro.
Baimindamasis artėjančių šalčių, vienas vietos gyventojas apie tai pranešė VMVT.
Netoliese gyvenantis Jaroslavas praėjusių metų žiemą pasakojo, kaip šiame ūkyje engiami arkliai, rodė į fermos durų staktas – jos buvo nugraužtos badaujančių žirgų. Kai jis apie tai užsiminė A. A. Kaušakiui, tas juokdamasis atsakė, kad gyvuliams turbūt trūksta druskos.
Pasak Jaroslavo, ne vienas žirgas, ieškodamas vandens, nuskendo, kai įbrido į pelkes, esančias netoli ganyklų.
Kaimynai ne kartą ėjo pas ūkininką į namus. Kartais jis kalbėdavosi gražiuoju, kartais pasiekti trobos nepavykdavo, nes kelią pastodavo dešimtys piktų šunų. O kai kada vyriškis taip susierzindavo, jog atrodydavo, kad visus ims pliekti basliu.
Veterinarijos specialistai tai, kad šis žmogus vis mažiau rūpinasi gyvuliais, siejo su jo amžiumi.
Veterinarai nė karto A. A. Kaušakio nebaudė, tikėdamiesi, kad už tuos pinigus jis nupirks bent vieną kitą papildomą glėbį šieno nykstančios stambiųjų žemaitukų veislės žirgams. Juk baudomis kietos širdies nesuminkštinsi.
