Pasibaisėtinomis sąlygomis žirgus laikantis garbaus amžiaus ūkininkas Algis Alfredas Kaušakys ne vieną kartą yra spjovęs į veterinarų priekaištus: „Jei lietuviai žemaitukais iki Juodosios jūros nujojo, kodėl aš negaliu jų taip auginti?”
Gyvulių kankintojas yra gavęs ir beveik 350 tūkst. paramą iš Europos Sąjungos.
Kreipėsi į teismą
Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo paimti arklius iš ūkininko A. A. Kaušakio, gyvenančio Miškinių kaime (Nemenčinės sen., Vilniaus r.), ir perduoti juos asmenims, galintiems pasirūpinti gyvuliais.
VMVT taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl ūkininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kad iki teismo sprendimo priėmimo imtųsi priemonių užtikrinti gyvulių fiziologinius poreikius - juos šertų ir girdytų.
Arklių laikytoją nuspręsta patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl žiauraus elgesio su gyvūnais po to, kai Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriai patikrino šio ūkininko arklių laikymo vietą ir priežiūros sąlygas. Ūkyje buvo laikoma apie 140 Lietuvos stambiųjų žemaitukų veislės arklių.
Girdė vandeniu su mėšlu
Per patikrinimą buvo nustatyta, kad su gyvuliais elgiamasi žiauriai, jie kankinami. Arkliai buvo laikomi nepakenčiamomis sąlygomis, jie neturėjo švaraus vandens, galėjo gerti tik iš gamtinio vandens telkinio, į kurį tekėjo polaidžio vanduo su arklių mėšlu.
Tvarte nebuvo ėdžių, prastos kokybės šienas ar šiaudai buvo tik retkarčiais atvežami ir išverčiami tiesiog lauke. Patikrinimo metu šieno nebuvo, arkliai lauke rankiojo pavienius šieno likučius ir kitus šapelius.
Arkliai buvo laikomi neatitinkančiomis jų rūšiai, amžiui, fiziologijai ir elgsenai sąlygomis, nepakankamai šeriami ir girdomi. Gyvuliai nebuvo suženklinti nustatyta tvarka, nevedama jų apskaita, netvarkomos gaišenos. Didesnė dalis šių gyvūnų sulysę, silpnos sveikatos, keturi lauke buvę arkliai nebegalėjo atsikelti, o fermos patalpose rasta 13 nugaišusių įvairaus amžiaus arklių.
,,Mūsų tarnybai ūkininkas A. A. Kaušakys seniai žinomas kaip sunkiai sukalbamas asmuo, sistemingai pažeidinėjantis gyvūnų gerovės ir saugos bei veterinarijos reikalavimus. Dėl pasikartojančių pažeidimų ūkininkas tikrinamas po kelis kartus per metus.
Už blogą gyvūnų priežiūrą šis žmogus ne kartą buvo įspėtas ir baustas, tačiau nepadarė reikiamų išvadų. Gyvuliai ne tik kad neprižiūrimi, jie tiesiog kankinami, todėl buvo nuspręsta imtis griežčiausių priemonių”, – komentavo Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis.
Gavo ES paramą
Praėjusių metų žiemą A. A. Kaušakio ūkyje lankęsis „Lietuvos ryto“ žurnalistas išvydo, kaip per pūgą iš po sniego kanopomis pernykštę žolę kasa ir ją rupšnoja žirgai. Vandens – nė lašo. Pašaro – nė šapo.
Šaltoje sovietinėje fermoje polietileno plėvele užkaltais langais nebuvo jokio kraiko, vien sušalęs arklių mėšlas.
Pastato durys buvo išvirtusios, į vidų pustė sniegą. Nepaisant to, 70-metis ūkininkas įsigudrino pasinaudoti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Beveik 350 tūkst. litų. Tokio dydžio paramos iš ES struktūrinių fondų nuo 2002 metų yra sulaukęs gyvulių kankintojas. Kadaise jis buvo vienas didžiausių paramos gavėjų Vilniaus rajone.
Iš bado grauždavo duris
A.A.Kaušakys prieš metus augino apie 140 žemaitukų. Sulaukėję žirgai nuolat ištrūkdavo iš aptvaro, klajodavo po kaimo apylinkes ieškodami pašaro.
Baimindamasis artėjančių šalčių, vienas vietos gyventojas apie tai pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).
Netoliese gyvenantis Jaroslavas praėjusių metų žiemą pasakojo, kaip šiame ūkyje engiami arkliai, rodė į fermos durų staktas – jos buvo nugraužtos badaujančių žirgų. Kai jis apie tai užsiminė A.A.Kaušakiui, tas juokdamasis atsakė, kad gyvuliams turbūt trūksta druskos.
Pasak Jaroslavo, ne vienas žirgas, ieškodamas vandens, nuskendo, kai įbrido į pelkes, esančias netoli ganyklų.
Kaimynai ne kartą ėjo pas ūkininką į namus. Kartais jis kalbėdavosi gražiuoju, kartais pasiekti trobos nepavykdavo, nes kelią pastodavo dešimtys piktų šunų. O kai kada vyriškis taip susierzindavo, jog atrodydavo, kad visus ims pliekti basliu.
„Lietuvos rytui” tuomet pasikalbėti su A. A. Kaušakiu irgi nepavyko. Prie fermos sutiktas jo pagalbininkas aiškino, kad ūkininkas ką tik išvažiavo, nors iš sodybos ant sniego nebuvo matyti jokių automobilio vėžių.
Veterinarijos specialistai tai, kad šis žmogus vis mažiau rūpinasi gyvuliais, siejo su jo amžiumi.
Veterinarai nė karto A.A.Kaušakio nebaudė, tikėdamiesi, kad už tuos pinigus jis nupirks bent vieną kitą papildomą glėbį šieno nykstančios stambiųjų žemaitukų veislės žirgams. Juk baudomis kietos širdies nesuminkštinsi.
