Pirmadienį po pietų popiežius Pranciškus, lydimas šv. Petro
bazilikos arkikunigo kardinolo Angelo Comastri
ir dar kelių asmenų, aplankė apaštalo Petro kapą, kuris yra giliai
apačioje po centriniu bazilikos altoriumi, praneša Vatikano
radijas.
Sena tradicija pasakoja, kad Petras atvyko į Romą skelbti
Evangelijos ir čia imperatoriaus Nerono laikais, 64 metais, mirė
kankinio mirtimi Vatikano cirke, kartu su kitais tikinčiaisiais.
Buvo palaidotas šalia cirko.
Petro kapas nuo pat krikščionybės
aušros, kaip ir apaštalo Pauliaus kapas, tapo piligriminių kelionių
tikslu.
Tačiau galimybė aplankyti apaštalo Petro kapą atsirado, palyginus,
visai neseniai, šiek tiek daugiau nei prieš pusę amžiaus, kada jis
buvo atkastas.
Ilgą laiką niekas nesiryžo ieškoti apaštalo Petro kapo dėl
išniekinimo baimės ir dėl to, kad nebūtų pakenkta bazilikos
struktūroms. Galimybė ieškoti apaštalo kapo atsirado beveik
atsitiktinai: popiežius Pijus XI buvo išreiškęs troškimą būti
palaidotas konkrečioje Vatikano bazilikos požemių vietoje. Pradėjus
ją ruošti, nuspręsta ją pagilinti. Taip buvo atrasti akmenys, iš
pradžių palaikyti sarkofago likučiais, priklausę nedideliam
statiniui.
Kasant toliau, nuo 1939 iki 1949 metų, jau popiežiaus Pijaus XII
valia, archeologų akims atsivėrė tikras mirusiųjų miestas,
nekropolis, naudotas iki III amžiaus pirmos pusės. Jame netrūksta
romėnų pagonių kapų, gražiai išpuoštų, tačiau reikšmingiausias buvo
vienas kuklus kapas, tiesiai po bazilikos kupolu, po Išpažinimo
altoriumi, atvertas žmonių akims po daugybės amžių.
Žinoma, kad praėjus maždaug šimtui metų po apaštalo Petro mirties,
čia jau buvo pastatytas nedidelis paminklinis mūras, kaip rašoma
Euzebijaus Cezariečio Istorijoje“, kad krikščionys galėtų
atpažinti apaštalo palaidojimo vietą. Šalia buvo atrasta kita
siena, kurioje buvo daug krikščioniškos kilmės užrašų ir simbolių.
O vienas iš iššifruotų fragmentų graikiškai bylojo Petras čia“.
Imperatorius Konstantinas, suteikęs krikščionybei laisvę Romos
imperijoje, iš pradžių pastatęs marmuru papuoštą kapą, apie 320
metus nusprendė apaštalo Petro garbei pastatyti baziliką,
dabartinės bazilikos pirmtakę.
Šiuo tikslu jis sulygino nekropolio
struktūras ir užvertė jas žemėmis, kad jos tarnautų kaip pamatas
bazilikai. Todėl jos gerai užsikonservavo ir išsilaikė iki pat XX
amžiaus vidurio kasinėjimų.
Bazilikos centras buvo apaštalo Petro kapas. Ant jo vėliau buvo
pastatyti keleto popiežių altoriai. Kai 1506 metais popiežius
Julijus II nusprendė statyti dabartinę šv. Petro baziliką,
Mikelandželas suprojektavo bazilikos kupolą taip, kad jo centras
būtų tiksliai virš visų šių monumentų.
