Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokytoją skaudina, tačiau nestebina, kad vienuoliktokai ar abiturientai privelia keliasdešimt klaidų rašinyje ar diktante. Juk lietuviškų mokyklų mokiniai dvejus paskutinius mokymosi metus nebeturi nė vienos gimtosios kalbos gramatikos pamokos, o visas dėmesys per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas skiriamas tik literatūrai.
- Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, 30 proc. Lietuvos mokinių yra neraštingi. Ar išties padėtis tokia prasta?
- Beraščiais vaikus vadina po praėjusių metų bandomojo lietuvių kalbos egzamino, kuris parodė, kad formaliojo raštingumo – rašybos, skyrybos, gramatikos – padėtis yra katastrofiška.
Mokytojams skirtoje konferencijoje buvo prasitarta, kad tas tyrimas parodė, jog tokio, koks bus šiemet, egzamino neišlaikytų 40 proc. gimtakalbių ir 80 proc. kitakalbių.
Mokinių raštingumas prastas jau seniai. Mokytojams aišku, kodėl taip yra. Iki šių metų formaliojo raštingumo vertinimas per egzaminą sudarė 15 proc. bendrojo įvertinimo, o šiemet jau sudarys 35 proc.
Tad iki šiol prastesnį raštingumo siaurąja prasme įvertinimą kompensuodavo už kitas užduotis surenkami taškai.
Tad niekas nepasikeitė, katastrofa seniai brendo. Juk keičiantis egzaminui, turėjo keistis ir programos. O dabar jos sau, egzaminas – sau.
- Kuo skiriasi ugdymo programa ir egzamino užduotys?
- 11 ir 12 klasėje nelietuviškose mokyklose gramatikai yra skiriama viena pamoka. Tuo tarpu lietuviai paskutinėse dviejose klasėse apskritai nebegirdi nieko apie rašybą, skyrybą. Kalbos dalykams gimtakalbių mokymo programoje išvis neskiriama nė vienos pamokos, visas dėmesys – tik literatūrai.
O egzamino įvertinimo 35 procentus sudarys būtent rašybos, skyrybos, leksikos vertinimas. Mes nemokome šių dalykų, tačiau jų svarbą sureikšminame.
Šiemet egzaminas bus vienos dalies – reikės rašyti rašinį. Tačiau iš 50 galimų surinkti taškų už mūsų, lituanistų, 11 ir 12 klasėje dėstomo dalyko žinias bus galima gauti tik tris taškus (už nurodyto autoriaus kūrybos naudojimą rašinyje. – Red.).
Tai yra ir juokinga, ir graudu. Tai, ko mes mokome, verta tik trijų taškų.
- Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija žada griebti jautį už ragų, kad padėtis pasikeistų į gera.
- Nuolatinė reforma yra baisus dalykas. Kaip veikia ministerijos pažadas, kad mokymo programos bus keičiamos? Tie mokytojai praktikai, kurie galėtų rašyti vadovėlius, laukia, nes nežino, kas bus ateityje. Juk atvirai sakoma, kad viskas vėl bus keičiama.
Sakoma, kad neraštingi vaikai, o vienuoliktos ir dvyliktos klasės neturi lietuvių kalbos vadovėlių.
O tai, kas įtraukta į dabartinę mokymo programą, tarkim, logikos dalykai, yra nereikalingi per lietuvių kalbos pamokas, o to, ko reikia - nėra.
Iki šiol mes, mokytojai, kiek klausėme, tiek neišgirdome atsakymų, koks turi būti literatūrinis ar samprotavimo rašinys, kaip mokyti jį rašyti. Tegavome kriterijus, kaip vertinti tokį rašinį.
Aš savo vaikus rašyti rašinį mokau iš angliškų, vokiškų ir prancūziškų vadovėlių.
