Bent kažkiek suprantantiems krepšinį tokia situacija gali pasirodyti mažų mažiausiai keista. Tačiau tik ne klubo prezidentui Vytautui Kiaušui. Jis be ceremonijų išvadino R. Petronį melagiu ir ramiai pareiškė, kad prasti klubo rezultatai ir masinis žaidėjų bėgimas iš komandos tikrai nėra finansinių bėdų pasekmė.
Šie įvykiai yra patys naujausi Vilniaus „Sakalų“ klubo muilo operoje, kurioje nuolat išlenda netikėčiausios situacijos, istorijos ir dar keistesni jų paaiškinimai.
Stebint tai iš šalies, kartais norisi ir šypseną išspausti dėl situacijos absurdiškumo. Tačiau viskas pasiekė tokį lygį, kad net didžiausiam cinikui darosi graudu.
Sunku į viską žiūrėti iš šalies ir nereaguoti ar bent jau nepakomentuoti to, ką matau. Galų gale norisi suprasti ir palaikyti tuos krepšininkus, kurie priversti baudžiavos sąlygomis dirbti tą darbą, kurį kadaise taip mylėjo.
Ne paslaptis, kad „Sakalų“ klubas skendi didelėse skolose. Jų dydžio nežinau, bet galiu galvą guldyti, kad tai ne vienas ir net ne kelios dešimtys tūkstančių litų.
Būtų galima kažkiek suprasti ir žiūrėti pro pirštus, jei tai būtų pirmas kartas, kai klubas susiduria su finansiniais sunkumais. Tačiau situacija nesikeičia jau daugybę metų.
Pats esu klubo virtuvę matęs iš vidaus, kai teko atstovauti „Sakalams“ 2007-2008 metų sezoną.
Ir tada, ir iki tol komandoje nuolat tvyrojo įtampa dėl pinigų. Algos vėluodavo, o pinigai ne tik nebūdavo mokami laiku – dažniausiai sulaukdavome tik dalies atlyginimo. Visą laiką vilkosi skolos. Pasibaigus sezonui klubas dar likdavo skolingas.
Savo atlyginimą atgavau tik kitais metais, kai jau atstovavau kitai komandai. Tikrai žinau, kad „Sakalai“ buvo ir liko skolingi dar daugeliui žaidėjų.
Ir po 2007-2008 m. sezono, ir po visų kitų sezonų „Sakalų“ dainelė būdavo ta pati: „Kitais metais viskas bus gerai. Ateina nauji rėmėjai, bus pinigų. Atiduosime skolas ir atlyginimai bus mokami laiku.“
Manau, sunku būtų rasti bent vieną buvusį ar esamą „Sakalų“ žaidėją, kuris šitos pasakos nėra girdėjęs.
Istorija tokia pat ir šiemet. Per visą sezoną „Sakalų“ klubas nėra sumokėjęs nė vienos normalios algos bent kuriam savo žaidėjui.
Jauniausieji, kito pajamų šaltinio neturintys krepšininkai kelis kartus gal ir yra gavę po kelis šimtus litų, kad turėtų už ką nusipirkti pavalgyti. Tačiau apie normalų algų mokėjimą nereikia net svajoti.
Komanda skolinga ne tik žaidėjams ir treneriui, bet ir dar daug kam. Jau du mėnesiai kaip nešildoma komandos sporto salė, jau atjungtas ir vanduo drabužinėse.
Ar dar mažai, kad visą šitą reikalą galėtumėme vadinti absurdišku? Ar neužtenka to, kad V. Kiaušą krepšininkai tarpusavyje jau vadina „dešimtmečio generaliniu vadybininku“ - už tai, kad jis jau dešimtmetį sugeba išlaikyti bankrutuojantį klubą LKL lygoje ir kažkaip priversti visus žaidėjus jam atstovauti kone už dyką?
Galime daug kalbėti apie klubo problemas ir kaltinti jo prezidentą. Tačiau nori nenori kyla ir kitas klausimas: kokia LKL pozicija šioje situacijoje?
Kodėl niekur nesimato LKL atstovų komentarų, jų konkrečių planų, kaip spręsti susidariusią padėtį ir kažkaip pagelbėti žaidėjams?
Galų gale, tokia reputacija, kokią turi Vilniaus „Sakalai“, tikrai negerina ir pačios LKL autoriteto, o tik griauna pasitikėjimą ja ir verčia mūsų šalies krepšininkus ieškotis klubų užsienyje.
Kiek dar gali tęstis toks „Sakalų“ cirkas ir kiek dar Vytautui Kiaušui bus leista tyčiotis iš Lietuvos krepšininkų, iš Lietuvos krepšinio lygos ir iš visų taip mylimo Lietuvos krepšinio?
Tikrai manau, kad ne vienas su manimi sutiks: geriau jau Vilniuje tegul lieka tik viena LKL komanda, nei turėti antrą, kuri kažkaip vis dar tabaluojasi, dantimis įsikabinusi į nuvažiuojantį LKL traukinį.
Tad gal jau vis dėlto atėjo laikas spausti tą „Sakalų“ pūlinį lauk?
* * *
31 m. M. Niparavičius – buvęs profesionalus krepšininkas, dabar dirbantis viešbučio „Šarūnas“ direktoriaus pavaduotoju, baro „Stars and Legends“ projektų vadovu ir NKL klubo „Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija“ vadybininku.
Per profesionalo karjerą M. Niparavičius žaidė NCAA (Šarlotės ir „Weber St.“ universitetų komandose), Klaipėdos „Neptūne“ (LKL), „Panevėžyje“ (LKL), Nikosijos APOEL (Kipras), Novo Mesto „Krka“ (Slovėnija), Vilniaus „Sakaluose“ (LKL), Pezinoko „Cosmetics“ (Slovakija), Marijampolės „Sūduvoje“ (LKL), „Banksa Bystrica“ (Slovakija), „Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje“ (NKL) .
