Didįjį Ketvirtadienį Jėzus su mokiniais valgė paskutinę vakarienę. Netrukus vienas iš jo mokinių išdavė mokytoją. Prasidėjo žiauri Kristaus kančia. Natūralu, kad tokios dienos išvakarėse Bažnyčia rauda - gieda „Sutemų“ (lot. Tenebrae) liturgines valandas.
Susikaupti ir apmąstyti paskutines Kristaus kančios dienas ir valandas atėjo keliasdešimt tikinčiųjų. Kelias valandas trukusi malda - kietas riešutėlis, dažniausia įkandamas grigališkojo choralo gerbėjams.
Bažnyčios prieblandoje susirinkusieji giedamus lotyniškus tekstus galėjo skaityti lietuviškai iš šiam renginiui paruoštų knygelių. Šventovės centre stovėjo apeigose naudojama speciali iš penkiolikos žvakių susidedanti trikampė žvakidė, kuri po daugelio metų atkurta Lietuvoje. Unikalią „Sutemų“ žvakidę kaip giedojimo mokyklos dovaną Šv. Jonų bažnyčiai pagal bažnyčioje esančių sietynų interjerą nukalė žymus šalies restauratorius ir Prano Gudyno restauravimo centro meistras Rimvydas Derkintis.
Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo mokyklai „Schola Cantorum Vilnensis“ ir kameriniam chorui „Aidija“, vadovaujamiems Romualdo Gražinio giedant autentiškus liturginius tekstus, psalmes ir pranašo Jeremijo raudas, palaipsniui užgesinama kiekviena žvakė, kol viduryje lieka vienintelė - simbolizuojanti vieną kančią kęsti liekantį Kristų.
Liturgines valandas trečiadienį vedė Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios rektorius kunigas jėzuitas Stasys Kazėnas.
