Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto sociologė Aušra Rimaitė kartu su kolege medike Diana Griškuviene atlieka informacijos, susijusios su įvairiomis rizikomis, pasirodymą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje.
Įsigilinti į reikalo esmę nepavyksta
„Rizika yra vienas iš šiandieninės visuomenės bruožų, - sako A. Rimaitė. - Mūsų visuomenė turi be galo daug baimių, rizikų ir labai daug negatyvumo“.
Pasak mokslininkės, žiniasklaida, ieškodama sensacijų, dažnai susikoncentruoja į įvykius, bet nenušviečia pačių problemų, jų neišaiškina: „Susikoncentruojama tik į tam tikro rizikos įvykio pristatymą – tai, kas atrodo sensacinga, šokiruoja, pritraukia daugiau auditorijos dėmesio“.
Tiesa, priežastis gali būti ne tik sensacijų vaikymasis. Faktais kalbėti yra paprasčiau, o rizika yra kažkas neapibrėžto, tai gali būti, gali ir nebūti. Dėl to dažnai vengiama kalbėti apie įvairias galimybes, taip įsigilinant į reikalo esmę, ir pasiliekama tik prie skaičių ir statistikos, nušviečiama tiktai jau padaryta žala.
Mokslininkės neseniai tyrė sezoninių virusų pristatymą žiniasklaidoje. „Vėlgi žurnalistai kalba apie faktus, skaičiais. Pateikiami statistiniai duomenys – kiek mirčių, kiek susirgimų, kur paskelbtos epidemijos, kokie sergančiųjų skaičiai“, - įspūdžius pasakoja A. Rimaitė.
Apklaususios medikus mokslininkės išsiaiškino, kad, jų požiūriu, per mažai kalbama apie gripo, sezoninių virusinių susirgimų prevenciją, priežastis, galimus sprendimo būdus, vakcinaciją.
Apie kiaulių gripą – šūkiais
A. Rimaitei kaip tyrėjai buvo keista – kalbant apie sezoninių virusų riziką, vartojama nedaug retorinių priemonių rizikai sustiprinti. Užtenka vien kalbėti apie pačius faktus, mirties atvejus. O, pavyzdžiui, rašant apie kiaulių gripą, buvo naudojama labai daug retorinių priemonių, perkeltinių prasmių.
Informuojant apie kiaulių gripą ir apie sezoninį, skyrėsi ir vizualinės priemonės. „Iliustracijose, kalbant apie kiaulių gripą, labai dažnai pabrėžiamos palatos, o sezoninių virusų atveju – namų sąlygos, lovos, labai daug sergančių vaikų, vaizduojami paliegę, pervargę žmonės“, - pasakoja sociologė.
Dar vienas skirtumas – kalbant apie kiaulių gripo riziką, buvo naudojama labai daug karikatūrų. Daug iliustracijų, kurios bando pašiepti ir sumažinti riziką, parodant, kad galbūt ji nelabai rimta, pažvelgiant į ją per sarkazmo, ironijos prizmę. Kalbant apie sezoninių virusų riziką, karikatūrų yra labai nedaug.
Trūksta abipusio geranoriškumo
Apie sezoninius virusus dažniausiai kalbama faktais, skaičiais. „Dažniausiai tai yra BNS pranešimai, straipsnių autoriai yra nenurodomi“, - pastebi A. Rimaitė. Kalbant apie sveikatą, cituojami valdžios atstovai. Trūksta diskusinių, argumentacinių straipsnių, kuriuose problemos būtų nušviečiamos iš esmės, pateikiama medikų nuomonė.
Dėl to iš dalies kalti patys medikai. Pasak sociologės, kartais žurnalistai skundžiasi, kad jiems lengviau susisiekti su užsienio ekspertais, nei su Lietuvos. Tačiau geranoriškumo ir susikalbėjimo trūksta abiem pusėms.
„Medikai vengia kontaktų su žurnalistais. Nenori su jais kalbėti, nes dažnai būna pateikiama dezinformacija. Medikai pateikia vieną informaciją, o žurnalistai iš nesupratimo ar kitų paskatų, pavyzdžiui, ieškodami sensacijos, tą informaciją perkeičia, pakoreguoja. Tai labai piktina medikus“, - pasakoja sociologė.
Medikams nepatinka, kai žiniasklaidoje nušviečiami sensacingi pasveikimai. „Tai vienetinis įvykis, jo negalima pritaikyti daugumai pacientų. Taip galima dezinformuoti visuomenę. Žmonės gali patikėti, kad galima nesigydyti, užsiimti savigyda. Tokia informacija gali pakenkti visuomenės sveikatos būsenai“, - aiškina A. Rimaitė.
Labiausiai baugina tolimos grėsmės
Gąsdinantys pranešimai, susiję su sveikata, žiniasklaidoje šiuo metu patys populiariausi. Bet egzistuoja ir pranešimai apie kitokias grėsmes – ekonomines, politines, ekologines. Šiandieninėje visuomenėje tos rizikos yra persipynusios. Kartais būna sunku atskirti, kur kalbama apie politinę, o kur apie ekologinę riziką. Ekonominės rizikos neatsiejamos nuo mokslo, technologijų rizikų.
Labiausiai žmones baugina tos rizikos, kurios yra labai tolimos. „Jos savo mastu yra vienetiniai įvykiai. Bet dažniausiai žmonės bijo nekasdienių rizikų – ne tokių, kurios gali paliesti kiekvieną iš mūsų, kaip nelaimingi atsitikimai gatvėse, autoavarijos“, - sako A. Rimaitė. Žmonės bijo tokių dalykų kaip aviakatastrofos, traukinių avarijos, bombų sprogimai, teroristiniai aktai. Jos retos, bet jų atgarsis labai didelis. Visuomenę ypač sukrėtė Fukušimos avarija, uraganas „Katrina“.
Informuoti apie tokius įvykius, A. Rimaitės požiūriu, būtina – jokiu būdu tai nėra blogai. Bet svarbu, kad informacija būtų paruošta profesionaliai.
Prieš atlikdamos sezoninių virusų rizikos tyrimą, mokslininkės atliko bendrą žvalgomąjį tyrimą. Pagal raktažodį „rizika“ tikrino penkis lankomiausius Lietuvos interneto portalus. Pasak sociologės, su rizika susijusių straipsnių kiekis portaluose labai skiriasi. „Delfi“ labiausiai kalbama apie riziką, „15min“ - mažiausiai.
„Delfi“ ypač mėgsta gąsdinti grėsmėmis, susijusiomis su sveikata, Lrytas.lt pastebima daugiau bauginančių žinučių, susijusių su ekonominėmis grėsmėmis. Tačiau visuose portaluose minima rizika žmogaus sveikatai – iš dalies tą lemia laikotarpis, kuomet buvo atliekamas tyrimas, 2013 m. sausio ir vasario mėnesiai, kai siautėjo sezoniniai virusai.
Visuomenė gauna tai, ko ieško
Už negatyvios, sensacingos informacijos akcentavimą atsakinga ne tik ją pateikianti žiniasklaida, bet ir visuomenė, kuri būtent tokios informacijos pageidauja ir į ją reaguoja. „Žiniasklaida yra orientuota į auditoriją, - sako A. Rimaitė. - Ji žiūri, ar visuomenei reikalinga tokia informacija. Šitaip dažnai žiniasklaida tampa pramoga, pasilinksminimo forma“.
Žmonės nori negatyvios informacijos ir ją gauna. „Studentai darė tyrimą. Bandė suskaičiuoti televizijos laidose, kiek kriminalinių naujienų pateikiama per vieną savaitę. Buvome šokiruoti kriminalinių žinučių gausos. Žiniasklaida teisinasi, kad žiūri į auditoriją ir pateikia tai, kas ją domina“, - sako sociologė.
Straipsniai, kuriuose kalbama apie riziką, grėsmes, negatyvius dalykus, žmonėms labai įstringa atmintyje, todėl susidaro įspūdis, kad žiniasklaidoje kalbama vien apie tai.
„Tačiau atlikusi tyrimą supratau, kad yra labai daug kalbama ir apie teigiamus dalykus. Labai daug straipsnių, kur kalbama apie mokslo pasiekimus, technologines naujoves, inovacijas, ką jos duos žmonijai, kokias ligas išgydys. Taip, tokių straipsnių yra. Bet ar žmonės tai skaito?“ - retoriškai klausia A. Rimaitė.
Ką žmonės labiausiai skaito, liudija ir komentarų kiekiai po straipsniais. Buvo atliktas ir internetinės žiniasklaidos grįžtamojo ryšio – komentarų – tyrimas. Dažniausiai komentuojami tie straipsniai, kurie sukelia tam tikrą prieštarą.
