Čia kasmet atrakcionai pritraukia minias, Vilniaus gatvėmis rieda dinozauras, o vakarinė dalis, kurioje pasirodo ne tik „undergroundinės“, bet ir gerai žinomos grupės, nušluoja viską.
Tačiau ką šios raidės reiškia eiliniam praeiviui? Naivu būtų tikėtis, kad apie šventę žino kiekvienas. Jaunajai kartai tai turbūt vienas didžiausių studentiškų pasilinksminimų. Tačiau ši, jau beveik pusšimtį metų gyva tradicija, kai fizikai neva važiuoja atsiprašinėti filologių, ne vienam vyresniosios kartos atstovui sukelia daugiau sentimentų.
Pelnytai Fiziko diena gali būti vadinama ir Vilniaus šventė – jau nuo pirmųjų bandymų, anot Andriaus Mamontovo, čia suplaukdavo bent pusė Vilniaus. „Iš tikrųjų Fiziko diena – ir dabar ją, na, mano kartos žmonės, vilniečiai, tikrai atsimena – tai buvo didžiulis didžiulis įvykis“ – sako jis. „Mes su draugais būtinai ateidavom...Kai eidavom, tai tuo pačiu žinodavai, kad čia yra Fiziko diena, bet tai buvo dar ir, tiesiog nežinau, roko festivalis, parodos avangardinės.“
Tiesa, tais laikais Vilniuje klubų nebuvo, o koncertai - ir tie vykdavo tik tarybinės valdžios patvirtinti. Nepaisant to, kad pirmosios šventės buvo palyginti kuklios, netrukus FiDi tapo ryškiausias tuometinio studentų neformalaus judėjimo pavyzdys.
Štai grupės „Vienuoliai“ muzikantai sako, kad tuo metu itin knietėjo sąmyšį sukelti. Pačią pirmąją FiDi jie prisimena taip: „Betoninės grindys, langai ir ilgas ilgas koridorius. Mes gale sustojom ir be scenos, be nieko grojom, ant auditorijos laiptelių. Žmonių buvo labai daug, užpildytos visos galimos erdvės. Buvo pirmas kartas, tai ten, matyt, nebuvo išplauta, ir kai visi pradėjo šokti, sukilo dulkės ir tada, kaip dabar visi dūmus leidžia ir palieka visi dūmuose, taip tada visi buvo dulkėse.“ Viskas gan smarkiai pasikeitė.
Apsilankę vėlesnėse šventėse, „Vienuoliai“ tvirtina, jog šventę jau galima vadinti visa „pasilinksminimo industrija“. Pasikeitusi muzika, daugiau dėmesio ritmikai, išaugusi renginio koncepcija... „Mums muzika buvo pirmoje vietoje, o čia siautulys ir ritmika. Galbūt tai, ko mums trūko.“
Šiandien FiDi Vakarinę dalį ne maža dalis atlikėjų apibūdina kaip vieną didžiausių alternatyvų festivalį po stogu. „Saint Oil Sand“ muzikantai džiaugiasi ir sako nežinantys kito tokio renginio, pritraukiančio tiek žmonių. „Jie galbūt ir nesiklauso tokios muzikos kiekvieną dieną ir nėra dideli tavo gerbėjai, suvoki, kad turbūt didesnė jų dalis neateis į tavo koncertą, jeigu kažkur kitur grosi. Bet jie atėjo čia, labai smagiai pašoko, pasibuvo“,– savo įspūdžiais dalinasi atlikėjai, ne kartą groję FiDi renginiuose.
Muzikantai džiaugiasi, jog pirmiausia gan ekstremaliomis sąlygomis pasirodę Dieninėje šventės dalyje, vėliau buvo pakviesti sudalyvauti ir Vakarinėje. Jauniems atlikėjams tai gana nemažas įvertinimas. Jų kolegos, „Naktinė Pufaika“, dalyvavę trijose FiDi vakarinėse dalyse, prisimena, jog labai laukdavo pakvietimo, kai kviesdavo taip reguliariai. Atlikėjai teigia, jog organizatoriai itin rūpinasi atlikėjais: „Šiaip bendrai paėmus visur FiDi koncertai tokio aukšto lygio. Ateini į sceną, viskas tau paduota, vandens pasiūlo, dar kažko. Nors grodavo ir kiti, garsieji, bet lygiai taip pat ir į mus kreipė dėmesį“, – džiaugiasi muzikantai.
Tik karjerą bepradedanti grupė „Foje“, iki savo pasirodymo FiDi 1985 metais tebuvo groję keliose mokyklose ir politinės dainos konkurse. Tai buvo pirmas didelis jų koncertas. Andrius Mamontovas su šypsena prisimena jaunystės dienas: „Mes labai džiaugiamės, kad mes grojom būtent FiDi, nes tai buvo tas renginys, apie kurį mes jau buvom žinoję ir kuriame lankėmės anksčiau, kuris mums imponavo.
Mes supratom, kad galim grot tokiai auditorijai. Tai su FiDi yra patys šilčiausi jausmai. Man labai džiugu, kad jūs nepaleidžiat šito siūlo ir tęsiat šią tradiciją. Anksčiau visas Vilnius eidavo žiūrėt, kaip važiuoja dinozauras gatve...
Į Vakarinę pakliūt būdavo neįmanoma. Aš atsimenu, mes prie įėjimo stovėjom, na, kokias keturiasdešimt minučių grynoje spūstyje. Tai iš tikrųjų buvo didelis ryškus įvykis... Aišku, mes dabar gyvenam šiek tiek kitokiame laikotarpyje, dabar daug visokių renginių, festivalių, daug klubų. Bet tikiu, kad yra žmonių, kurie pamatę nostalgiškai nusišypso ir prisimena tuos senus gerus laikus.“
Balandžio 6-ąją Vilnių sudrebins jau 45-oji, jubiliejinė FiDi, ir tikėtina, jog tikrai ne vienas praeivis nostalgiškai nusišypsos, galbūt atsives jau ir savo vaikus pažiūrėti, kaip Gedimino prospektu ir vėl rieda Dinas Zauras, o gal paskambins jaunystės draugams ir sugalvos „nučiuožt“ į Vakarinę – pažiūrėt, kaip šiais laikais viskas atrodo.
„FiDi – tai daug gerų žmonių, daug gero humoro, aišku, daug geros muzikos, ir, be abejo, daug gerų filologių.“ Trumpai drūtai – apie tai, ko galite tikėtis, atsako grupės „Poliarizuoti Stiklai“ nariai.
