Valdžios atstovų sveikinimuose žemdirbiams liejosi pagyros jiems už svarų
indėlį į šalies ūkį, o suvažiavimo delegatai šįkart elgėsi ramiau, mat
prieš ketverius metus vykusio suvažiavimo metu tuometinis premjeras
Andrius Kubilius buvo išlydėtas švilpimu ir piktais šūksniais.
Vakar į Kauno sporto halę susirinkę per 3000 žemdirbių panašiai sutiko
tik Lenkų rinkimų akcijos atstovą Europos parlamente Valdemarą
Tomaševskį.
Viena aktualiausių problemų šalies žemdirbiams - tiesioginių Europos
Sąjungos išmokų dydis. Dabar jiems mokama maždaug pusė to, ką gauna
žemdirbiai kitose šalyse. Siekis - šį skaičių padidinti bent iki 80
procentų.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas siūlo išmokų dydį sieti
su leidimu žemę Lietuvoje pirkti užsieniečiams: kol išmokos
nesuvienodės, nėra reikalo leisti užsieniečiams pirkti žemę.
Žemdirbiai taip pat norėtų, kad būtų pakeistas įstatymas, kuris numato
žemės mokestį skaičiuoti ne pagal žemės našumo balą, o pagal rinkos
vertę.
A. Stančikui itin didelį susirūpinimą kelia situacija gyvulininkystės
sektoriuje. Kiaules augina tik užsienio kapitalo įmonės, kasmet 4-5
proc. mažėja melžiamų karvių banda.
Jeigu tendencijos nesikeis, po 20 metų balandžio mėnesį esą bus
paskersta paskutinė lietuviška karvė.
Pasak A. Stančiko, po dviejų dešimtmečių Lietuvoje išvis bus kalbama tik
anglų kalba, jeigu nebus imtasi priemonių prikelti kaimą, o vienas
veiksmingiausių būdų tai padaryti galėtų būti naujos darbo vietos
jaunimui.
Suvažiavimo delegatai priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstyti svarbiausi
reikalavimai, tačiau jos tekstas dar bus tobulinamas - gauta gausybė
papildymų, kurie kartais prieštarauja vienas kitam.
