Po ketverių metų pertraukos žemės ūkio srityje dirbantys žmonės šiandien
renkasi į Kauno sporto halėje vykstantį Visuotinį žemdirbių suvažiavimą,
kuriame dalyvauja beveik 3000 delegatų.
- Kokios priežastys paskatino šaukti Visuotinį žemdirbių suvažiavimą? - lrytas.lt paklausė Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko.
- Pernai vasarą rūmų prezidiumo nariai svarstė, kada vertėtų rengti
suvažiavimą. Dauguma žmonių nusprendė, kad visus lūkesčius reikia
išsakyti naujajai Vyriausybei, kuri bus suformuota po pernai spalio
mėnesį vykusių Seimo rinkimų.
- 2009-ųjų pavasarį vykęs Visuotinis žemdirbių suvažiavimas buvo itin emocingas, o tuometinis premjeras Andrius Kubilius buvo išlydėtas švilpimu ir piktais šūksniais. Ar šiemet žemdirbių nuotaika - geresnė?
- Nuotaika nėra labai džiugi. Liko gausybė problemų ir į gerąją pusę
reikalai juda labai sunkiai.
Žemdirbiams per 20 metų teko iškęsti gausybę reformų, politikai kartais
priimdavo trumpalaikius įstatymus tik dėl asmeninių interesų.
Neverta tikėtis, kad visi šypsosis ir džiūgaus. Tačiau mūsų norai yra
aiškūs, o pasiūlymai - konstruktyvūs. Pateiksime rezoliuciją ir
viliamės, kad šalies valdžia bent jau artimiausius ketverius metus
vadovausis šiuo dokumentu.
- Kokie klausimai šiandien yra patys aktualiausi žemdirbiams?
- Pagrindinis dalykas ūkininkui - žemė, kuri yra svarbiausia gamybos
priemonė. Viena pagrindinių diskusijų temų - prekyba žeme, jos
pardavimas užsieniečiams.
Baigiasi pereinamasis laikotarpis ir nuo 2014 metų pradžios
užsieniečiams gali būti suteikta teisė pirkti žemės sklypus Lietuvoje.
Beje, jie tai daro ir dabar, nes randa landų įstatymuose.
Žemdirbiai norėtų žemės pardavimą užsieniečiams susieti su tiesioginių
išmokų dydžiu. Kai išmokos Lietuvoje susilygins su išmokomis kitose
Europos Sąjungos šalyse, tuomet neturėtų likti ir apribojimų pirkti žemę
Lietuvoje.
- Kokių pokyčių siekiate mokesčių sistemoje?
- Mes norėtume, kad kaip tik būtų kuo mažiau pokyčių.
Sudėjus visas išlaidas Lietuvos ūkininkų veiklos sąnaudos jau tampa
didesnės negu senosiose Europos Sąjungos šalyse. Nors kai kam atrodo,
kad Lietuvoje viskas yra pigu. Prarandame konkurencingumą.
Kaip gali valdžia mums padėti? Puikiai suprantame, kad nei viena
valstybė negali gyventi nerinkdama mokesčių. Mes sutinkame mokėti
esamus mokesčius, bet valdžia turėtų garantuoti, kad bent artimiausius
ketverius metus, iki naujų Seimo rinkimų, neatsiras naujų mokesčių ir
nedidės esami.
- Gyvenimas kaime apima ne tik iš žemės ūkio veiklą. Kokie rūpesčiai slegia kaimo žmones?
- Kai kuriose kaimo vietovėse gyvenimas sustojo prieš 20 metų.
Mokyklos uždarytos, nes nėra vaikų, jauni žmonės išvyko į didmiesčius ar
užsienį. Provincijos kaimas nyksta.
Ką galėtume padaryti? Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams yra sunku
išgyventi. Be žemės ūkio kaime turi būti kuriamas ir verslas, tačiau
tokiam verslui reikėtų taikyti žemės ūkiui taikomus mokesčius bei kitas
sąlygas.
Darbo birža moka pašalpas bedarbiams, o galėtų dalį pinigų skirti
naujai įsteigtose bendrovėse pradėjusiems dirbti žmonėms. Tokiu būdu
išloštume dvigubai.
Jeigu nieko nedarysime, o tik statistiškai konstatuosime faktus, po 20
metų visi Lietuvoje kalbėsime angliškai. Tikrųjų lietuvių nebeliks, nes
senoji karta bus išėjusi Anapilin.