Apie projektą mintimis dalijasi LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas, projekto vadovas Rimtautas Petraitis.
– Kodėl buvo nuspręsta įgyvendinti šį projektą?
– Tai lėmė keli veiksniai – ekonominis, teisinis ir aplinkosaugos. Nemaža augalininkystės sektoriaus išlaidų dalis tenka augalų apsaugos priemonėms – tai turi įtakos ne tik produkcijos kiekiui (30–50 proc.), kokybei, bet ir savikainai.
Labai svarbu, kad augalų apsaugos priemonės būtų naudojamos tik tada, kai yra veiksmingiausios, ir tik tiek, kiek reikia kenksmingųjų organizmų plitimui sustabdyti. Deja, dar ne visi žemdirbiai laikosi šio principo.
Optimizavus augalų apsaugos priemonių naudojimą ir vartojant integruotas (nechemines) apsaugos priemones galima gerokai sumažinti ūkio išlaidas apsaugai ir taip padidinti jo konkurencingumą rinkoje.
Įgyvendindami projektą sieksime padėti ūkininkams sumažinti bendros augalininkystės produkcijos gamybos savikainą.
Teisinis ir aplinkosaugos veiksniai – susiję. Siekdama sumažinti augalų apsaugos priemonių naudojimo keliamą grėsmę ir poveikį žmonių sveikatai, Europos Taryba pritarė Tausaus pesticidų naudojimo strategijai.
Europos Sąjungos narės turėjo priimti ir ne vėliau kaip iki 2012 metų pabaigos Europos Komisijai pateikti nacionalinius veiksmų planus.
Atsižvelgdamas į šios direktyvos nuostatas, 2012 metų gegužę Seimas patvirtino naują Augalų apsaugos įstatymą, o Žemės ūkio ministerija pernai birželį – Augalų apsaugos planą.
Jis susijęs su integruota kenksmingųjų organizmų kontrole, augalų apsaugos priemonių naudotojų, pardavėjų ir konsultantų mokymu, augalų apsaugos produkcijos transportavimu ir saugojimu, augalų apsaugos priemonių purškimo įranga, visuomenės informavimu.
Įvertinusi padėtį LŽŪKT kartu su partneriais – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, Aleksandro Stulginskio universitetu, programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centru – parengė ir įgyvendina projektą „Informavimo, konsultavimo ir mokymų elektroninės paslaugos vykdant integruotą augalų apsauga”.
Jo metu pasiekti rezultatai padėtų įgyvendinti šių teisės aktų nuostatas Lietuvoje.
– Kokius darbus planuojate nuveikti per ateinančius trejus metus?
– Iki 2015 metų žemdirbiams numatyta sukurti keturių rūšių elektronines paslaugas, kurios padėtų įgyvendinti EK direktyvos ir vietos teisės aktų reikalavimus, t.y. planuojame sukurti elektronines paslaugas, kuriomis galės naudotis visi Lietuvos žemdirbiai.
Viena tokių – kenksmingųjų organizmų ir piktžolių plitimo stebėjimo sistema. Be aktualios informacijos apie skirtinguose Lietuvos regionuose plintančias augalų ligas ir kenkėjus, bus skelbiamos kenkėjų bei piktžolių antplūdžio prognozės.
Pagal meteorologijos stotelių teikiamus duomenis bus skaičiuojama tam tikrų ligų ar kenkėjų atsiradimo ir plitimo tikimybė.
Ši sistema bus išplėtota visoje Lietuvos teritorijoje, ir tam tikro regiono žemdirbiai interneto svetainėje www.agroakademija.lt galės matyti, kokios ligos realiu laiku plinta jų laukuose. Pagal stebėjimų rezultatus ir prognozes jie galės priimti tam tikrus sprendimus dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo.
Kita paslauga susijusi su pačiu apsaugos produktų naudojimu ir konsultacija. Tarkime, žemdirbys matys, kad jo laukuose plinta ligos ar kenkėjai, bet abejos, kaip juos naikinti.
Tuomet nuotoliniu būdu jis galės konsultuotis su akredituotais konsultantais. Pavyzdžiui, ūkininkas, mobiliuoju telefonu nufotografavęs ligos paveiktą augalą ar kenkėją ir nusiuntęs nuotrauką konsultantui, sulauks patarimų.
Numatoma galimybė, kad ir pačiam žemdirbiui informacija būtų prieinama interneto kataloguose, kuriuose bus pateiktos pasėlius niokojančių kenkėjų bei ligų nuotraukos, aprašymai ir t.t. Bus galima naudotis elektroniniu pesticidų katalogu ir pasirinkti Lietuvoje registruotą tinkamiausią ar veiksmingiausią augalų apsaugos produktą, jo kiekį, naudojimo laiką.
Trečioji elektroninė paslauga susijusi su integruotų augalų apsaugos principų taikymu.
Integruota augalų apsauga – tai visų galimų konkrečiu atveju augalų apsaugos metodų (agrotechninių, biologinių, fizinių ir mechaninių, cheminių) kompleksiškas naudojimas, pirmenybę teikiant necheminėms augalų apsaugos priemonėms.
Ūkininkas ar žemės ūkio įmonės specialistas galės išsamiau susipažinti su necheminiais augalų apsaugos metodais, jų veiksmingumu, derinimu tarpusavyje ar su cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis.
Bus galima interaktyviai kreiptis į akredituotus augalų apsaugos konsultantus dėl sėjomainos, atsparesnių ligoms augalų veislių parinkimo, optimizuoto augalų tręšimo plano sudarymo ir kt.
Dar viena kuriama elektroninė paslauga – nuotolinis žemdirbių ir konsultantų mokymas. Yra nemažai mokymų programų, kurias ūkininkai privalo išklausyti ir gauti atitinkamus pažymėjimus.
Pavyzdžiui, dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo.
Manoma, kad tai žemdirbiai gali padaryti neiškeldami kojos iš ūkio. Projekto dalyviai visą ar dalį mokymų programos galės gauti internetu. Panašiai numatoma rengti ir konsultantų mokymus.
Tarkime, lektorius yra Kėdainiuose, o paskaita matoma interneto konferencijos dalyviams iš visos Lietuvos.
Vienas šio projekto tikslų – skatinti visuomenę naudotis informacinių technologijų sistemomis. Tad LŽŪKT su partneriais planuoja sukurti nuotolinių mokymų sistemą, kuria galės naudotis Lietuvos žemdirbiai ir žemės ūkio specialistai.
– Kaip manote, kokia elektroninių paslaugų žemdirbiams ateitis Lietuvos rinkoje?
– Prieš rengdami šį projektą, apklausėme potencialius vartotojus – žemdirbius, žemės ūkio įmonių specialistus, konsultantus. Gauti atsakymai paskatino dirbti toliau, nes apie 70 proc. visų apklaustųjų manė, jog tokios paslaugos reikalingos ir jomis naudotųsi.
Tenka bendrauti ir su studentais, ir su jaunais ūkininkais. Matome jų susidomėjimą, jie vis daugiau laiko praleidžia internete ieškodami specializuotos informacijos apie žemės ūkį, naujausiais technologijas.
Ne kartą viešojoje erdvėje skelbta ekspertų ir specialistų nuomonė rodo, kad Lietuvos interneto ryšys ir jo plėtra yra aukšto lygio, mūsų infrastruktūra tikrai tinkama elektroninių paslaugų plėtrai, tad reikia ja naudotis kiek galima efektyviau.
– Kiek dėmesio Konsultavimo tarnyboje skiriama elektroninių paslaugų ir kompiuterinių programų plėtrai?
– LŽŪKT kompiuterines programas pradėjo naudoti nuo jos įsteigimo 1993 metais.
Jau 1996–1997 metų tręšimo planai ūkininkams buvo sudaromi naudojant specialistų kartu su mokslo darbuotojais sukurtą kompiuterinę tręšimo planavimo programą, todėl kompiuterizavimo patirtis tikrai ilga ir brandi.
Šiuo metu naudojamas programas nuolat atnaujiname, kuriame naujas, jungiame jas į specializuotus modulius, kad būtų įmanoma atlikti kuo daugiau funkcijų, pateikti klientams tikslias įvairių pjūvių analizes, ataskaitas ar rekomendacijas. Prieš kelerius metus pradėjome kurti integruotą kompiuterinį ūkio valdymo modulį „e-GEBA”.
Jau sukurtas ir puikiai veikia šios programos augalininkystės modulis.
Žemdirbiai, dirbdami su LŽŪKT konsultantais, galėjo įsitikinti šios programos privalumais, nes gali planuoti visus ūkio darbus, viską ekonomiškai įvertinti, sudaryti ataskaitas, reikalingas įvairioms kontroliuojančioms institucijoms.
Netrukus planuojame pristatyti kitą programos „e-GEBA” dalį, skirtą gyvulininkystę plėtojantiems ūkininkams.
Kol kas programa skirta labiau pienininkystės ūkiams, bet planuojame pritaikyti ir mėsinės galvijininkystės ūkiams.
Ūkininkams, norintiems atlikti detalią ūkio ekonominę analizę ir suplanuoti ilgalaikę savo ūkio veiklos strategiją, yra sukurtas ir veikia „e-GEBA” ekonomikos modulis.
Visi šie moduliai gali būti naudojami su ūkio buhalterinės apskaitos programa. Naudojant jų duomenis, bus galima sudaryti gana tikslią ūkio ekonominę analizę. Buhalterinis modulis šiuo metu yra kuriamas ir bus integruotas į bendrąją „e-GEBA” programą.
Ūkininkai, naudodamiesi šia programa, galės lengviau valdyti ūkių duomenis, įvertinti realią situaciją ir planuoti ateities veiklą.
Turėti tokias galimybes, manau, yra svarbu kiekvienam pažangiam ir optimistiškai į ateitį žvelgiančiam ūkininkui, nes tai ne tik garantuoja efektyvų ūkio valdymą, bet ir sudaro galimybes išlikti konkurencingam ateityje. To ir siekia mūsų tarnybos specialistai kurdami naujas elektronines konsultavimo paslaugas ir programas, teikdami ūkiams reikalingas konsultavimo paslaugas.
Šiais metais Konsultavimo tarnyba švenčia veiklos dvidešimtmetį ir bus pavasarinės parodos „Ką pasėsi... 2013” pagrindinė rėmėja.
Renginio metu parodos lankytojus pakviesime apsilankyti ne tik prie mūsų stendo, bet ir informaciniame seminare „Kompiuterinės programos ir elektroninės paslaugos – ūkio konkurencingumui bei verslumui didinti”.
Seminaro metu plačiau pristatysime kompiuterinės programos „e-GEBA” galimybes, į klausimus atsakys patys programos kūrėjai. Kviečiame visus dalyvauti!
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau porą dešimtmečių perduoda naujausią ir svarbiausią informaciją Lietuvos žemdirbiams. Netrukus tarnyba ketina pristatyti elektronines paslaugas, susijusias su integruota augalų apsauga.
