Tai atitinka dabartinę Žemės ūkio ministerijos poziciją dėl gyvulininkystės ir lyg veidrodis atspindi žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos žodžius: „Šalies fermose atvestus veršelius reikia ne parduoti užsieniečiams, o užauginti patiems. Užauginus – skersti bei tiekti vietos rinkai kokybišką skerdieną, pas mus pagamintus mėsos gaminius.“
Pasverti žodžiai
Prieš pusantrų metų Dotnuvos eksperimentinio ūkio direktoriaus Andriaus Turskio išsakyti žodžiai, jog jau artimiausiu laiku nenaudojamuose Valinavos tvartuose bus laikomos dvi skirtingos mėsai auginamų bulių bandos, o fermos pagalbinėse patalpose veiks jautienos pjaustymo bei fasavimo mini cechas, neatrodė labai įtikinami. Tačiau šiandien, matant nepriekaištingai sutvarkytą Valinavos kompleksą, jo tvartuose maistingą pašarą ramiai rupšnojančius juodmargius buliukus bei aubrakų veislės žindenes telyčias, supranti, kad tuomečiai direktoriaus žodžiai buvo labai pasverti.
Prieš dvejus metus ūkiui pradėjęs vadovauti A. Turskis jau tada norėjo atsakyti į klausimą, kodėl užsieniečiai, augindami veršelius, turi nemažai naudos, o mūsų šalies žemdirbiai – ne? Tuo metu atrodė, jog tokia situacija yra dėl jautienos bei veršienos aukštų pardavimo kainų, kurioms įtakos turi pragyvenimo lygis. Juk už kilogramą kokybiškos jautienos retas mūsų šalies gyventojas gali mokėti tokią kainą, kokia tenkina olandą ar kitą vakarietį.
Buvo pradėta galvoti ir ieškoti būdų, kaip užsiauginti pigesnės, bet ne mažiau kokybiškos jautienos. Juo labiau kad tam visiškai pritarė ir ŽŪM, kaip tik tuo metu iš Švietimo ir mokslo ministerijos perėmusi Dotnuvos eksperimentinio ūkio valdymą.
Rotacija prasidėjo
Šiandien į vieną iš dviejų Valinavos komplekso tvartų iš Dotnuvos eksperimentiniam ūkiui priklausančių Liepų melžiamų karvių fermų jau yra perkelta 100 juodmargių buliukų. O iš viso, pasak A. Turskio, per metus planuojama čia užauginti 130-140 skersti tinkamų bulių.
Nuo šios savaitės, pradėjus skersti bulius, tvarte prasidėjo savotiška gyvulių rotacija.
„Metų amžiaus gyvulius vežame į skerdyklą, o jų vietas užpildome kitoje mūsų fermoje atvestais buliukais“, - gana paprastą, bet planuojamai pelningą gyvulių judėjimo schemą komentavo bendrovės vadovas.
Anksčiau ūkio fermose atvesti juodmargiai buliukai maždaug mėnesio amžiaus buvo parduodami Olandijos ar Izraelio gyvulių prekeiviams. Dabar gi, Valinavoje intensyviai šeriami jie per metus pasiekia 350-400 kg svorį.
„Taip elgdamiesi turėtume vienu šūviu nušauti ne vieną ir ne du, o daugiau kiškių. Pirma, planuojame gauti nemažas išmokas už mėsai auginamus galvijus, antra, be tarpininkų parduodami skerdieną tikimės solidžių pajamų, trečia, kitiems parodysime, kad mūsų krašte galima sėkmingai verstis mėsine galvijininkyste, o tai visiškai atitinka mūsų bendrovės akcininko – Žemės ūkio ministerijos – strategiją“, - aiškino A. Turskis.
Tarp veršienos ir jautienos
„Buliukai šeriami kukurūzų silosu, todėl jų mėsa yra gana šviesi. Be to, galvijai realizuojami vos sulaukę metų, tai taip pat teigiamai atsiliepia mėsos kokybei. Žodžiu, manome, kad gana nebrangiai pagaminome itin aukštos kokybės mėsos, kurią pavadinčiau tarpiniu produktu tarp veršienos ir jautienos“, - ūkio vadovas gyrė savo produkciją.
Buliai vežami į skerdyklą, o vėliau jų mėsa pargabenama atgal. Čia pagalbinėse komplekso patalpose įrengtame naujame mėsos perdirbimo ceche skerdiena brandinama, pjaustoma ir fasuojama.
Dotnuvos eksperimentinio ūkio skerdiena nėra labai pigi, tačiau ji gerokai pigesnė nei tokio tipo mėsa šalies prekybos centruose. Galima pasakyti, jog ši produkcija yra tik šiek tiek brangesnė už gerą kiaulieną.
Prekybą pagaminta produkcija planuojama organizuoti iš mobiliųjų parduotuvių, kitaip sakant, mėsą pardavinėti iš tam pritaikytų automobilių, kurie vyks į Kėdainius, lankys kitas rajono gyvenvietes. Ūkio vadovas prasitarė, kad kartu su mėsa mobiliosiose prekybos vietose bus galima įsigyti ir bendrovėje pagaminto pieno bei natūralaus jogurto.
