Parlamentarai patenkino komisijos prašymą, kad ji iki balandžio
2 dienos parengtų rezoliucijos projektą, ar tenkinti generalinio
prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Seimo narės N. Venckienės
laisvę. Anksčiau parlamentas buvo numatęs, kad išvadą komisija
privalo pateikti iki kovo 25 dienos.
Papildomo laiko komisija paprašė, nes nutarė dar kartą
kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši iki pirmadienio darbo
dienos pabaigos pateiktų gegužės 17 dienos vaiko paėmimo iš
N. Venckienės namų vaizdo medžiagą. Anksčiau šios medžiagos
prokuratūra nepateikė.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas
pasiūlė parlamentui priimti protokolinį sprendimą, nurodantį
generaliniam prokurorui pateikti komisijai vaizdo medžiagą, kurioje
užfiksuota mažametės perdavimo operacija. Tačiau Seimo posėdžiui
pirmininkavęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas neteikė šio
siūlymo balsavimui, tvirtindamas, kad to nenumato Seimo statutas.
„Jeigu priimsime sprendimą, nematę filmuotos medžiagos <...>
paniekinsime ir pažeminsime dar kartą Seimo autoritetą visuomenės
akyse. Iš šešių penki kaltinimai remiasi ta vaizdo medžiaga <...>
Kiek mus gali laikyti idiotais ir kiek mes galime būti tais
idiotais?“ - sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos
seniūnas Petras Gražulis.
Jeigu prokuratūra dar kartą atsisakytų pateikti šią
medžiagą, jis siūlė iš pareigų atleisti generalinį prokurorą.
Laikinajai komisijai priklausantis „Drąsos kelio“ partijos
frakcijos narys Povilas Gylys pareiškė, kad generalinis prokuroras
nesuteikdamas vaizdo įrašo pažemino Seimą.
„Manau, kad Seimas yra pažemintas. Amerikos Kongrese po tokio
prokuroro poelgio jis jau būtų atstatydintas. Šimtas procentų!
Jeigu atsisakoma, tai iš tikrųjų komisijos darbas darosi
problemiškas. Aš, pavyzdžiui, turiu kai kurios rašytinės
medžiagos, kuri nesutampa su vaizdu“, - tvirtino jis.
Prokurorai Seimui yra pateikę per 200 puslapių ikiteisminio
tyrimo medžiagos, joje yra ir aprašymai, padaryti pagal vaizdo
medžiagą. Tačiau patį įrašą praėjusią savaitę atsisakyta
pateikti, motyvuojant, kad jame - nukentėjęs mažametis asmuo, ir
tokia medžiaga neviešinama.
Trečiadienį komisijoje liudijusi N. Venckienė neigė jai metamus
įtarimus, generalinį prokurorą Darių Valį kaltino šmeižtu. Jos
teigimu, vaizdo medžiaga įrodytų jos teisumą.
Sausį kreipdamasis į Seimą dėl buvusios teisėjos, „Drąsos
kelio“ partijos atstovės neliečiamybės panaikinimo generalinis
prokuroras iš viso nurodė šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius,
pagal kuriuos norima N. Venckienei pateikti įtarimus.
Pasak D.Valio, įtariama, kad ji prieš dvejus metus Panevėžio
miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino
teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo
sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei,
praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo
sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai
gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino
policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė
nežymų sveikatos sutrikdymą.
Konstitucija ir Seimo statutas nustato, kad Seimo narys be Seimo
sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas
ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo
gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Jei rezoliucijos projekte siūloma leisti Seimo narį traukti
baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę,
tokiai rezoliucijai priimti reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 metų gruodžio 16-ąją
nusprendė Drąsiaus Kedžio ir L. Stankūnaitės dukrą, kurią
globojo jos tėvo Drąsiaus Kedžio sesuo N. Venckienė, perduoti
motinai. 2012 metų balandį Klaipėdos apygardos teismas paliko
galioti šį sprendimą.
Teismo sprendimas įvykdytas 2012 metų gegužės 17-ąją. Tuomet
panaudojus dideles policijos pajėgas mergaitė paimta iš tetos namų
Garliavoje ir perduota motinai. Jos abi tebesaugomos valstybės,
judviejų gyvenamoji vieta slepiama.
