Sėklų parduotuvėje – ir trylikametis daržininkas, ir emigrantai

Panevėžio prekybininkai džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus lietuviai sėklų perka vis daugiau. Prie sėklų lentynų galima sutikti ir puikiai apie daržovių auginimą išmanantį trylikametį, ir emigrantų, tėvynę primenančių augalų sėklas ar daigus išsivežančių net į Norvegiją, Airiją ar Meksiką.

Panevėžyje įsikūrusios agrofirmos „Sėklos“ parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Asta Ūsaitė lrytas.lt sakė, kad daržovių, prieskonių, vaistažolių bei įvairių dekoratyvinių augalų sėklų naujajam sezonui pirkėjai ėmė dairytis jau gruodį, sausį. Tačiau dažniausiai augalų mylėtojai apsiperka vasario, kovo mėnesiais.

Vieni tuomet perka tik tų augalų, kuriuos reikia anksčiausiai sėti, sėklas (paprikų, pomidorų, įvairių gėlių), kiti, kad nereikėtų po kelis kartus vaikščioti, iškart nusiperka ir vėliau, tiesiai į atvirą gruntą sėjamų daržovių sėklų – žirnių, morkų, burokėlių ar svogūnų.

Pasak A. Ūsaitės, į sėklų parduotuvę apsipirkti ateina pačių įvairiausių žmonių – nuo pensininkų iki trylikamečio. Būtent tokio amžiaus yra pats jauniausias „Žalios stotelės“ nuolatinis pirkėjas. Jaunasis augalų mylėtojas nuolat užsuka pasidairyti, kokių naujienų parduotuvėje atsirado.

Berniukas, kurį daržininkavimu sudomino senelis ir tėtis, puikiai išmano, ką ir kaip reikia auginti, todėl kartais pakonsultuoja ir kokį pirkėją, nustebindamas savo patirtimi. Neseniai šis vaikas „Žalios stotelės“ darbuotojoms pasidžiaugė, kad jau valgo savo paties ant palangės užsiaugintus ridikėlius.

Pasak „Žalios stotelės“ vedėjos, Lietuvoje augalų sėklomis apsirūpina ir trumpam į tėvynę grįžę emigrantai. Vėl išvažiuodami į Norvegiją, Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją jie kartu išsiveža gėlių, daržovių, prieskoninių augalų sėklų. Tolimiausia šalis, į kurią išvažiuodami žmonės užsuko į sėklų parduotuvę – Meksika.

Kai kurie į užsienio šalis įsigudrina ir gėlių daigų, kuriais ši parduotuvė taip pat prekiauja, išsivežti. A. Ūsaitės nuomone, svetimoje šalyje pasodintos tradicinės lietuviškos gėlės padeda emigrantams sukurti Lietuvą primenančią aplinką, o įprasti Lietuvoje prieskoniai ir daržovės užima garbingą vietą ant emigravusių tautiečių stalo.

Jei vieni pirkėjai yra labai konservatyvūs ir metų metus perka tų pačių veislių pomidorus ar agurkus, tai kiti kasmet mėgsta išbandyti vis kitas veisles, domisi pasirodančiomis naujovėmis.

„Juk dabar vien pomidorų kiek visokiausių formų, spalvų yra. Įdomu stalą pagyvinti dryžuotu, žalios ar rožinės spalvos pomidoru“, – pasakoja A. Ūsaitė.

Neretai didžiausiu patarėju šiuolaikiniai žmonės laiko visagalį internetą, kuriame gausu įvairių patarimų, naudingų žinių apie augalus, jų veisles, auginimo ypatybes.

„Tačiau internete yra ir klaidingos informacijos“, – perspėja „Žaliosios stotelės“ vadovė. Ji džiaugiasi, kad parduotuvės darbuotojos pačios neabejingos augalams, todėl gali puikiai pagelbėti sėklų ir informacijos gausoje pasiklydusiems pirkėjams.

Ir pati A. Ūsaitė – augalų mylėtoja, dažnai pati išbandanti visas „Žaliojoje stotelėje“ pasirodančias naujienas. Pavyzdžiui, viena pirmųjų Panevėžyje užsiaugino steviją (medaus žolę) – egzotišką žolinį augalą, kurio vieno lapelio užtenka pasaldinti stiklinei arbatos. Šis augalas tarp egzotikos mėgėjų dabar vienas populiariausių.

Norint namuose užsiauginti šį 10-15 kartų už cukrų saldesnį augalą, reiks ir kantrybės, ir sugebėjimų. Net ant stevijos sėklų pakelio užrašyta, kad jų daigumas – vos 40 proc. Iš tiesų, sėklos, kurių negalima sėti į durpių substratą, nes šis augalas nemėgsta rūgštaus grunto, prastai ir ilgai dygsta, todėl sėkmingo rezultato sulaukia ne kiekvienas.

Vienas iš dažniausių pirkėjų klausimų – kada geriausia sėti vienus ar kitus augalus. Nors nemaža dalis pirkėjų vadovaujasi mėnulio kalendoriumi, pati vedėja prisipažįsta į mėnulio fazę dėmesio nekreipianti, sėjanti augalus tuomet, kai turi laiko.

A. Ūsaitė sėjos laiką derina tik su fenologiniu kalendoriumi, senolių išminties pamoko ir pirkėjus. „Šalpusniams žydint - darže sėjami ridikėliai, salotos, alyvoms sužydėjus – agurkai, pupelės, o svogūnėliai sodinami apie Šv. Stanislovą: gegužės 6-8 dienomis“, – vardija „Žalios stotelės“ vedėja.

Pasak A. Ūsaitės, kelerius pastaruosius metus vis auga prieskoninių augalų populiarumas. Tiesa, dabar sėklų parduotuvėse pirkėjai ieško vis retesnių, egzotiškesnių prieskoninių augalų arba bent jau naujų jau išpopuliarėjusių prieskonių veislių. Pavyzdžiui, kartu jau su įprastu lietuvių daržuose baziliku auginami ir cinamonu kvepiantys ar vyšninės spalvos lapais išsiskiriantys jo giminaičiai.

Ekologiją vertinantys žmonės perka ekologiškas sėklas. „Tačiau tuomet ir augalus reikia tręšti tik ekologinėmis trąšomis ar įvairiais natūraliais raugais. Kitaip derlius nebebus ekologiškas“ – perspėja vedėja,

Sėklas žmonės renkasi ne tik pagal poreikius, bet ir pagal kainas. Jų „Žaliojoje stotelėje“ yra labai įvairių. Pavyzdžiui, pomidorų pakelio kaina svyruoja nuo pusės lito iki daugiau nei 13 litų, agurkų – nuo 1,39 iki 6,69 lito. Brangiau reikia mokėti ne už spalvingesnę pakuotę, kaip kartais spėlioja pirkėjai, o už naujesnių veislių ar hibridinių augalų sėklas.

Nereikia nuvertinti ir pačių pigiausių sėklų. Pasak A. Ūsaitės, iki pusės lito jos nukainuotos, nes keičiamas pakuotės dizainas, todėl norima greičiau parduoti seno dizaino pakeliuose supakuotas sėklas.

Tarp pirkėjų populiarūs ir įvairių gėlių – pelargonijų, petunijų, surfinijų, fuksijų, verbenų daigai. Nors mažesnis už sprindį daigelis kainuoja daugiau nei 3 litus, tačiau dabar nusipirkus, iki sezono pradžios jis virs vešliu žydinčiu krūmu. Tuo metu gėlininkai už tokį prašys jau keliolikos ar kelių dešimčių litų.

Pirkėjų nestinga ir Panevėžio centrinėje turgavietėje sėklomis prekiaujančiai Laimai Januškienei. Jau maždaug 20 metų sėklomis prekiaujanti moteris pastebi, kad keičiasi augalų mėgėjų įpročiai.

„Dabar ant bangos prieskoniniai augalai, įvairios vaistažolės“ – sako L. Januškienė. Vaistažolėmis susidomėjo ir jauni žmonės. Pavyzdžiui, jaunos šeimos nori užsiauginti ramunėlių, medetkų ar kitų nuo seno žinomų gydomųjų savybių turinčių augalų, kad turėtų iš ko ruošti arbatėles sunegalavusiems savo mažyliams.

Pirmiausia vaikams palepinti žmonės perka ir mažyčių, saldžių pomidoriukų sėklų. Nedidelius augalus galima užsiauginti net ant palangės.

Pirkėjams siūlanti rinktis net iš 300 veislių pomidorų, L. Januškienė pastebi, kad pastaraisiais metais vis populiarėja įvairios rusiškos veislės. Prekybininkės nuomone, daržininkus rusiškos pomidorų veislės vilioja ne tik patrauklia kaina, tačiau ir skoniu. „Neretai žmonės sako, kad šie pomidorai geresnio skonio, nei užauginti iš olandiškų sėklų. Pastarieji lengviau atlaiko transportavimą, ilgiau išbūna nuskinti, tačiau yra ne tokie skanūs“, – pirkėjų nuomonę perpasakojo pardavėja.

Vieni pas sėklų pardavėją ateina tik žinodami, kokių augalų sėklų jiems reikia, tačiau prašo patarti, kokios veislės geriau pirkti. Kiti užsuka su veislių sąrašais, ieškodami konkrečių pavadinimų augalų.

Ir kalbant su lrytas.lt korespondente, atėjusi pirkėja prekybininkės pasiteiravo salotų „Frillice“. Jomis prekiaujanti L. Januškienė pagyrė moters pasirinkimą. „Tarp mano pardavinėjamų – tai vienintelės ledinės salotos, nesukančios gūžių. Jos labai skanios, ilgai neperauga“, – informacijos pabėrė patyrusi sėklų pardavėja.

Prekybininkė apgailestavo, kad priversti labiau taupyti, žmonės pirmiausia apsirūpina „naudingų“ augalų sėklomis, o gėlių perka mažiau. „Vis primenu, kad reikia ne tik daržovių užsiauginti, tačiau ir aplinką papuošti“, – lrytas.lt sakė L. Januškienė.

Tarp dekoratyvinių augalų vis populiaresni nuo seno lietuvių auginami. Žmonės juos tarsi iš naujo atranda. Juo labiau, kad jie ne tik nereiklūs, atsparūs nenuspėjamiems Lietuvos orams, tačiau ir turi naudingų savybių. Pavyzdžiui, serenčiai puikia dezinfekuoja dirvą, todėl kai kurie daržininkai juos augina prie šiltnamių ar jų viduje, kad atbaidytų kenkėjus, saugotų nuo ligų.

L. Januškienė pastebėjo, kad ir prieš dvidešimt metų, ir dabar, žmonės sėdami, sodindami augalus neretai vadovaujasi Mėnulio kalendoriumi.

„Juokauju, kad svarbiausia ne mėnulis, bet gera sėkla“, – sako prekybininkė. Tačiau tikintiems mėnulio įtaka augalams ji mielai primena: „Kas derlių augina po žeme – esant delčiai, kas auga virš žemės – priešpilniui ar pilnačiai, o dekoratyviniams, žydintiems augalams sėti, sodinti geriausias metas – jaunatis“.