Kodėl Lietuvoje taip atsainiai reaguojama į pranešimus, kad kasdien šimtai vaikų patiria girtų tėvų smurtą ir net lytinę prievartą, o strimgalviais metamasi gelbėti vienos kurios nors mergaitės?
Šįkart – ne nuo pedofilų iš Kauno, o nuo globos namų auklėtojų iš Ventos.
Nepatikrinus, neįvertinus realios įvykių sekos, nepasidomėjus vaiko raidos istorija.
„Atimti, atiduoti!” – aidi karingi gelbėtojų šūkiai. Gal ir laimė, kad neįgali mergaitė, švelniai visų globos namuose vadinama Coliuke, jų nei girdi, nei išgirdusi suprastų, kas vyksta.
Sunkios įgimtos ligos, fizinė, proto ir psichikos negalia – visų Ventos globos namuose gyvenančių vaikų ir jaunuolių kasdienybė.
Kitokių gyventojų čia nėra. Suprantama, kad bet koks tokių vaikų nepriežiūros faktas – lyg liepsnojantis degtukas šieno kupetoje. Globos namai griežtai atmeta kaltinimus dėl vaiko nepriežiūros.
Negi tikrai Ventos globos namai puikiai prižiūrėjo neįgalią septynmetę, o medikai įpūtė melagingą skandalą?
Remdamasi dokumentais, medikų, vaiko teisių apsaugos darbuotojų pareiškimais, atliktų patikrinimų rezultatais „Lietuvos ryto” žurnalistė atkuria įsiplieskusio skandalo eigą.
Namai – kaip medis
Tik įžengus pro Ventos (Akmenės r.) socialinės globos namų duris, norisi pamiršti žodį „globos”.
Čia kvepia namais. Svečią apspinta žvitrūs vaikai.
Nors širdį iš karto suspaudžia, reikia pasistengti nematyti, kad jie turi sunkią ir fizinę, ir proto negalią, reikia surasti jiems kuo paprastesnius žodžius.
„Ar mes čia gyvensim, ar mūsų neišveš iš namų? – vieni sunkiai, kiti lengviau rinkdami žodžius apipila klausimais. Proto neįgaliukų neapgausi – jie kasdien žiūri televizorių, kur mirga vaizdai iš jų namų.
Tik įžengusius pro duris pasitinka ant vestibiulio sienos „išaugęs” didžiulis medis, tiesiantis šakas, ant kurių nutūpusi namų šeimyna.
Nuotraukose – linksmi ir rimti šeimynos gyventojų veidai.
„Čia medis kaip mūsų namas. O čia aš, ne, čia aš”, – čiauška svečiams neįgalūs vaikai.
Medį užauginti užtrunka ilgus metus, o nukirsti – tiktai akimirką.
Gyvenimo kelio pabaiga
Šiandien Ventos socialinės globos namuose – 194 gyventojai.
Nuo kelerių metų vaikų, tik atkeliavusių iš kūdikių globos namų, iki 29 metų jaunuolių, kurie jau turi palikti šiuos namus ir keltis į suaugusiųjų globos namus.
Bet kartais šie namai jiems būna ir paskutiniai.
Iš čia daug fizinių negandų iškentę neįgalūs žmogučiai, kurie tik gimę jau buvo nereikalingi savo tėvams, iškeliauja ir amžinojo poilsio į kitą, gal jiems teisingesnį pasaulį.
Ką tik – kovo 7 dieną – per patį „mergaitės skandalo” įkarštį, mirė dvi savaites ligoninėje gulėjęs šių namų gyventojas.
Sunkių ligų kankintas, protinę, fizinę ir psichikos negalią turėjęs 28 metų jaunuolis čia gyveno nuo 1994-ųjų – buvo atvežtas aštuonmetis.
„Kaip įprasta tokiomis liūdnomis dienomis, pašarvojome globos namų salėje, po to nuvežėme į Ventos bažnytėlę. Kunigas laikė mišias ir palydėjo į mūsų kapinaites.
Pavasarį mus palikusiems šių namų auklėtiniams pasodiname gėlių, nuolat uždegame žvakutes. Savo gimdytojams jie nebuvo reikalingi gyvi, nereikalingi ir mirę”, – su širdgėla prataria Ventos socialinės globos namų direktorė Gražina Banienė.
Vaikai – sutrikę ir išsigandę
„Ankstyva mirtis – neišvengiama ypač sunkių ligų kankinamų vaikų ir jaunuolių lemtis.
Užtat labai norisi, kad gyvendami jie patirtų kuo daugiau džiaugsmo. Mūsų Coliukė yra visų namų gyventojų ir darbuotojų numylėtinė. Lepinama, nešiojama ant rankų, mokoma, ugdoma, lavinama.
Šiandien esame priblokšti, kai visai Lietuvai paskleistas melas, esą mergaitė čia kankinta ir beveik marinta badu, nors vaiko teisių specialistai, įvairios komisijos nerado pas mus nė vieno netinkamai prižiūrėto vaiko.
Šiandien nebežinome, kaip reikės toliau dirbti.
Vaikai sutrikę ir jaučiasi nesaugūs. O tokių vaikų emocinė būklė labai trapi. Jų psichikos sveikata tikrai pablogės”, – su nerimu kalba G .Banienė.
Valgė tik trintą maistą
Mažoji Coliukė į Ventos globos namus, kurie teismo sprendimu tapo jos globėjais, buvo atvežta prieš pusantrų metų iš kitų globos namų.
Jau tada penkiametė mergaitė svėrė apie 6 kilogramus, jos ūgis tebuvo 80 centimetrų.
Toks liko iki šiol. Nuo gimimo jai diagnozuota daug ligų. Apsigimusio vaiko tėvai atsisakė.
„Šeimynos darbuotoja net išsigando pirmą kartą paėmusi mergytę ant rankų – tokia ji buvo trapi. Sunki liga nuo kūdikystės ją pavertė neįgaliu žmogučiu.
Mergaitė jau atvežta buvo su įstatytu maitinimo vamzdeliu, nes valgyti pati atsisakė nuo dvejų metų.
Mes nesame gydymo įstaiga, privalome tik vykdyti gydytojų nurodymus. Šiuo atveju prižiūrėti maitinimo vamzdelį (gastrostomą), keisti jį kartą per metus. Mergaitę maitinome, kaip mums buvo nurodyta, sutrintu maistu mažomis dozėmis kas valandą”, – sako direktorė.
Medikai bėdų neįžvelgė
Kaip ir buvo gydytojų nurodyta, globos namai pasirūpindavo, kad gastrostoma būtų keičiama kasmet. 2011 metų spalį, 2012 metų rugpjūtį ji buvo pakeista Šiaulių motinos ir vaiko klinikoje.
Bet 2013 metų vasario 4 dieną globos namų slaugytoja pastebėjo, kad apie gastrostomą šlapiuoja oda. Tą pačią dieną buvo pranešta šeimos gydytojui – Ventos ambulatorijos gydytojui Vladui Jašinskui.
Apžiūrėjęs vaiką, jis išrašė siuntimą į Šiaulių motinos ir vaiko kliniką. Ten mergaitę globos namai nuvežė kitą dieną – vasario 5 dieną.
Gydytoja Liuda Bekerienė apžiūrėjo, patarė nemaitinti 6 valandas, zonduoti po mažesnį maisto kiekį kas 3 valandas, išrašė tam tikrų vaistų ir išleido vaiką namo.
Tačiau jau kitą dieną – vasario 6-ąją – globos namai vėl vežė mergaitę į ligoninę.
Šį kartą ta pati gydytoja L. Bekerienė, paprašyta globos namų vadovės, paliko mergaitę ligoninėje iki vasario 12 dienos.
Dokumentuose pažymima, kad „atvykus mergaitės būklė buvo vidutinė, pagausėjęs šlapiavimas apie gastrostomą. Chirurginės patologijos nerasta”. Taip pat nebuvo rasta jokių pragulų.
Po 6 dienų gydymo vaikas vėl išrašytas namo „patenkinamos būklės”, nors net nebuvo spėta gauti tyrimų rezultatų. Chirurgai rekomendavo tik prižiūrėti šlapiuojančią vietą.
„Vasario 12 diena buvo antradienis. Parsivežėme iš Šiaulių Coliukę namo. Vizualiai, atrodo, niekas nepasikeitę, ji neverkė, žaidė, bet matėme, kad liūdnesnė.
Oda vis šlapiavo. Net įsiūlėme maisto per burnytę, o to iki šiol nebuvo. Gal ligoninėje buvo praalkusi? Svorio netikrinome, iš pažiūros ji neatrodė sublogusi, nors tikriausiai sergantis vaikas svorio visada netenka.
Bet vasario 13 dieną vėl iškvietėme šeimos gydytoją. Vykdėme jo nurodymus, valėme žaizdelę, nedėjome pleistro. Bet būklė negerėjo.
Todėl vasario 15 dieną mes patys paprašėme gydytojo V .Jašinsko, kad jis parašytų siuntimą į Kauno klinikas”, – rodo dokumentus globos namų direktorė G. Banienė.
Kauno medikai neskubėjo
Kodėl Kauno medikai, šiandien kaltinantys globos namų darbuotojus vaiko nepriežiūra, kankinimu ir delsimu vykti pas gydytojus, nepriėmė į ligoninę vaiko tą pačią dieną – vasario 15-ąją, penktadienį, o liepė atvežti pirmadienį, vasario 18 dieną?
Pasakoja globos namų vyriausioji slaugytoja Inga Mikalkienienė: „Tik gavus siuntimą vasario 15 dieną apie 10 val. 30 min. paskambinau į Kauno vaikų ligų klinikos registratūrą.
Pasakiau, kad turime siuntimą ir norime susisiekti su vaikų chirurgu.
Mane nusiuntė pas Vaikų chirurgijos klinikos docentą Artūrą Kildą. Paskambinau į skyrių, chirurgas pats atsiliepė.
Papasakojau, kad mergytė buvo gydoma Šiauliuose, kad patologijos nerasta, į Kauną siunčiama dėl šlapiuojančios gastrostomos, norime atvykti.
Gydytojas pasakė, kad iš Akmenės į Kauną važiuoti toli, ir liepė atvežti pirmadienį, su siuntimu eiti į Priėmimo skyrių.
Jis neįžiūrėjo pavojaus vaiko sveikatai, nesusijaudino, jokių patarimų nedavė.
Savaitgalį mes vykdėme šeimos gydytojo nurodymus, kas 30 minučių davėme vaikui gerti, nuolat maitinome per zondą, valėme šlapiuojančią vietą.”
Žurnalistei patarė pasimokyti
Kodėl chirurgas A. Kilda, pats nepareikalavęs, kad vaikas iškart būtų vežamas į ligoninę, ir liepęs atvežti pirmadienį, po kelių dienų viešai prabilo apie kankintą, neprižiūrėtą ir laiku gydytojams neatvežtą vaiką? Ar jis pats neįžvelgia savo kaltės?
To norėjau paklausti paties chirurgo, nuvykusi į Kauno sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos Chirurgijos skyrių.
Tačiau vos išgirdęs mano klausimą A. Kilda tik liepė man pasiskaityti psichiatrijos vadovėlyje, kas yra „neprižiūrėto vaiko sindromas”, ir nutraukė pokalbį, liepęs kreiptis į klinikų spaudos atstovę.
Ji, suprantama, į tuos mano pateiktus klausimus neturėjo jokių galimybių atsakyti.
Niekas jautrumo neparodė
Pirmadienį, vasario 18 dieną, pusę devynių ryto Ventos globos namų Coliukė, lydima dviejų slaugytojų, buvo išvežta į Kauno klinikas.
„Mergytė buvo rami, dar pamojavo rankyte: „Atia.” 3 valandas gulėjo autobusiuke, žvalgėsi.
Turėjome negazuoto mineralinio vandens, bandėme sugirdyti gurkšnelį per burnytę, nes kelionėje maitinti vaiko per zondą neįmanoma.
Vaiko būklė pablogėjo, kai mes 3 valandas Chirurgijos skyriuje laikėme ją ant rankų. Ji ėmė zirzti, muistytis.
Pajutome, kad ji visa šlapia, peršlapo net mūsų paltai. Niekas iš personalo nepasiūlė mums paguldyti vaiko. Kai paprašėme pro šalį einančios gydytojos pagalbos, ši atšovė: „Laukite savo gydytojo.” A.Kilda tuo metu operavo.
Pagaliau įsiprašėme, kad įleistų į tvarstomąjį pakeisti mergaitei sauskelnes. Kai jas nuėmėme, pamatėme, kad iš gastrostomos sunkiasi žalsvas skystis.
Matyt, vamzdelis pasislinko ir praleido skrandžio turinį. Tada jautrumo neįgaliam vaikui kažkodėl niekas neparodė”, – pasakoja slaugytojos Loreta Nemeikšienė ir Regina Dragūnienė, atvežusios vaiką į ligoninę.
Kaltos vaiko slaugytojos?
Kodėl su neįgaliu vaiku ant rankų slaugytojos Chirurgijos skyriaus koridoriuje laukė net 3 valandas?
Vėliau chirurgas A.Kilda pareiškė, kad vaikas buvo pasiekęs visiško išsekimo ribą. Juk ne kur kitur jis išseko, o būtent Chirurgijos skyriuje, ilgai jam nesuteikus jokios pagalbos.
Pasirodo, vėl kalti Ventos globos namai.
„Kad vaikas turėjo 3 valandas laukti ir iškart nepakliuvo pas mediką, kaltos ją atvežusios slaugytojos. Klinikų vadovas Rimantas Kėvalas prie manęs skambino į Priėmimo skyrių ir sužinojo, kad slaugytojos net nebuvo užėjusios į Priėmimo skyrių, kaip priklauso, o nuėjo tiesiai į Chirurgijos skyrių”, – „Lietuvos ryto” žurnalistei keistą priežastį nurodė Vaikų ligų klinikos socialinė darbuotoja Anželika Balčiūnienė.
Niekaip nesuprantu, kodėl Chirurgijos skyriuje 3 valandas laukiantis neįgalus vaikas negalėjo būti paguldytas į lovytę, jei slaugytojos atėjo tiesiai į skyrių?
Kas ir kodėl melavo?
Bet, pasirodo, medikų informacija klaidinga, o gal net melaginga.
„Tai melas. Tą pačią dieną, grįžusios iš Kauno klinikų, globos namų direktorei raštu aprašėme, kas atsitiko Kauno klinikose.
Į jas atvykome 11 val. 30 min. Iškart privažiavome prie Priėmimo skyriaus.
Įėjome, pateikėme siuntimą.
Darbuotoja dar papriekaištavo, kad siuntimas ne pirmadienio, o penktadienio dienos.
Paklausė, ar atsivežėme naują gastrostomą. Pasakėme, kad telefonu esame susitarę su chirurgu A.Kilda.
Darbuotoja kažkam paskambino, nurodė, kur yra Chirurgijos skyrius, liepė ten eiti ir laukti prie tvarstomojo kabineto.
Nesuprantame, kokiu tikslu dabar medikai meluoja?” – stebėjosi mergaitę medikams pagaliau atidavusios Ventos globos namų slaugytojos.
Raštas sukėlė nerimą
Ketvirtadienį, vasario 21 dieną, į Ventos globos namus netikėtai atvyko Akmenės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Žiedienė.
„Vasario 21 dieną gavome Kauno klinikų vadovo R. Kėvalo pasirašytą ir socialinės darbuotojos A. Balčiūnienės parengtą raštą: „Stebimos didelės pragulos kūne, didelis svorio netekimas (nuo 7 kilogramų iki 5,8 kg), visiškas organizmo išsekimas. Įtariama, kad vaikas badavo, nebuvo lavintas”.
Ventos globos namus 2012 metais neįspėję tikrinome septynis kartus.
Rasdavome vaikus kaip iš pieno plaukusius. Niekada nematėme, kad būtų neprižiūrėti, nerasdavome pragulų.
Gavę tokį raštą iš Kauno klinikų, nuskubėjome į globos namus.
Apžiūrėjome gulinčius vaikus. Visi buvo be pragulų. Kitą dieną, vasario 22-ąją, penkių žmonių komisija nuvykome į Kauno klinikas, apžiūrėjome mergaitę.
Visas kūnelis buvo švarus, ant užpakaliuko tik mažas raudonas taškelis. Manau, jis galėjo atsirasti, kai šlapias vaikas tris valandas laukė pagalbos.
Medikai pasakė, esą pragulas per tris dienas jau išgydę tepaliuku. Nesu medikė, nežinau, ar tai įmanoma”, – teigė „Lietuvos rytui” R. Žiedienė.
Išgydė stebuklingu tepalu?
– Kaip buvo surastos tos mistinės pragulos ir kaip jos dar mistiškiau per tris dienas išnyko? – klausiu skandalingą raštą parengusios Kauno klinikų socialinės darbuotojos A. Balčiūnienės.
– Vaikas pas mus buvo paguldytas vasario 18 dieną.
Po dviejų dienų, vasario 20 dieną, mane į skyrių pasikvietė chirurgas A. Kilda ir pasakė, kad iš Ventos globos namų buvo atvežtas netinkamai slaugytas vaikas, turintis pragulų.
– Jūs pati matėte tas pragulas?
– Ne, nemačiau, mačiau tik paraudimą ant šonelio.
Chirurgas teigė, kad jau apgydė tepalu. Bet gydytojas juk neišlaužė to iš piršto. Aš atlikau savo pareigą ir parašiau raštą Akmenės vaiko teisių apsaugos skyriui, – atsakė A. Balčiūnienė.
Vėliau iš medikų teko išgirsti, esą ant vaiko kūnelio buvusios ne didžiulės pragulos, o išbėrimai, galimai atsiradę dėl skrandžio turinio patekimo ant odos.
Šis faktas garsiai nebuvo paskelbtas, klaida dėl pragulų nepaneigta.
Leido filmuoti nuogą vaiką
Nors vaiko nepriežiūros fakto – pragulų ant kūnelio nerado nei Akmenės vaiko teisių apsaugos darbuotojai, nei pati Kauno klinikų socialinė darbuotoja, skandalas įsibėgėjo.
Chirurgas A. Kilda padarė Lietuvą sukrėtusį pareiškimą per televiziją. Griežtą žodį tarė prezidentė D. Grybauskaitė.
Šalis išgirdo – globos namuose kankintas ir galimai badu marintas vaikas!
Negana to, Kauno klinikos padarė neatleistiną nusižengimą – negavusios sutikimo iš vaiko globėjos – Ventos globos namų direktorės G.Banienės, leido Vaikų ligų klinikos Chirurgijos skyriuje televizijoms filmuoti sunkų apsigimimą turintį mažą žmogeliuką.
Visa Lietuva galėjo išvysti nuogą mergaitės užpakaliuką, kai jai netvirtai einant prieš kamerą nukrito jos sauskelnės (o galbūt buvo specialiai šitaip uždėtos?).
„Ar galima taip pažeminti bejėgį vaiką? Nesvarbu, kad mergytė nekalba, turi sunkią neįgalią. Bet ji viską jaučia, mes žinome visas jos emocijas”, – kalbėdama su „Lietuvos ryto” žurnaliste ašarų nesuvaldė G. Banienė.
Mergaitės liga – spektaklis?
Kas pagaliau vyksta Kauno vaikų ligų klinikoje? Kodėl buvo sukeltas triukšmas, kuriam, kaip rodo visi dokumentai, nebuvo jokio pagrindo?
„Šauksmai, kad vaikas globos namuose buvo kankintas, marintas badu, yra visiška nesąmonė!
Su ta mergaite iš Ventos padarytas spektaklis. Jokio skandalo čia nėra. Niekas jos nekankino. Vaikas serga tokia liga, kurios eigai būdinga tai, kad ligonis pats nevalgo, yra maitinamas per vamzdelį, jo svoris šokinėja.
Dabar mergaitė priaugo svorio, bet greičiausiai vėl jo numes.
Šiandien ji gali valgyti pati, o rytoj reikės maitinti per gastrostomą. Kas jos galvytėje darosi, niekas nesupras. Taip bus, kol ji gyvens.
Manyčiau, kad globos namai nelabai galėjo įvertinti gastrostomos būklę, gal reikėjo greičiau reaguoti? Bet auditas parodė, kad jie iškart kreipėsi į medikus.
Sunku suprasti, kam Lietuvoje reikėjo išpūsti tą burbulą?” – „Lietuvos rytui” teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos profesorius, Gastroenterologijos poskyrio vadovas Liutauras Labanauskas.
Šaukštu košės nekabina
Subliūško ir Vaikų ligų klinikos medikų garsūs pasigyrimai, kad mergaitė stebuklingai ėmė pati kabinti košę šaukštais, jokio vamzdelio maistui nebereikia, jie jį ištraukę ir išmetę.
Vėl teko skystą maistą pilti į zondą, įvestą per nosytę, nes mergaitė vėl nieko neėmė į burną. Bet apie tai pareiškimo jau niekas nepadarė.
„Tris kartus jau lankėme savo Coliukę. Klinikoje su mumis elgiasi kaip su nusikaltėlėmis.
Kai paprašėme medikų informacijos, kaip gyja mergaitė, kada galėsime pasiimti ją namo, kiek priaugo svorio, mums atšovė: „Ar jūs iš policijos, kad visko čia klausinėjate?”
Juk mes esame vieninteliai šio vaiko globėjai, lyg jos tėvai”, – pasipiktinusi sako Ventos globos namų vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Pranauskienė.
Mankšta – kiekvieną dieną
Kai penkiametė mergaitė 2011 metais buvo atvežta į Ventos globos namus, ji galėjo nedaug – tik įsikibusi lovytėje pastovėti.
Šiandien ji, įsikibusi į slaugytojos ranką, lipa laiptais žemyn, aukštyn, kasdien vaikšto lauke ir nueina apie 600 metrų.
„Kasdien mūsų Coliukei daromos kineziterapijos procedūros, dirbu 45 minutes tik su ja. Mankštinamės įvairiai, tam yra specialios kėdutės, vaikštynės, pratimai. Viską atliekame prieš veidrodį – ji mato save ir ima iš savęs pavyzdį.
Iš pradžių mergytė buvo labai uždara, baikšti. Susidraugavome kalbėdamos: kad ir kur su ja eini, visąlaik kalbi, nesvarbu, kad ji nekalba. Bet jau pasako miau miau, au au, atia, o kai pavargsta, perbraukia pirštu per gerklę – atsibodot man visi!” – juokiasi globos namų kineziterapeutė Rasa Urbonienė.
Kasryt – į mokyklėlę
Bet mankšta – tik po pietų. Rytą pusę devynių pasipuošusi Coliukė pati, įsikibusi į slaugytojos pirštą, trepsi į mokyklėlę.
„Mokykloje įsteigėme šešias klases mūsų patiems silpniausiems vaikams. Jose moko atvažiavę Dabikinės specialiosios mokyklos mokytojai.
Mūsų Coliukė lanko pirmąją lavinamąją klasę. Čia su 4–5 vaikais dirba mokytoja ir jos padėjėja. Nuo rugsėjo mėnesio mažylė tik devynias dienas nėjo į mokyklėlę, nes kosėjo”, – didžiuojasi mergaitės laimėjimais direktorė.
Po pamokėlių ir mankštos Coliukės laukia meno terapijos valandėlė.
Matau, kaip susikaupę mažučiai žmogeliukai „dirba” prie specialių staliukų, ant kurių priberta manų kruopų. Vedžioja po jas rankytėmis, o iš apačios šviečiančios spalvotos lempos padeda sukurti šviesos paveikslus.
Arba piešia ant specialių gaublių, vandens, netikėtai sukurdami spalvingą pasaulį. Niekas nesužinos, kas tuo metu jų galvelėse, ir tik palaiminga šypsena išduoda, kad jiems – gera.
Coliukė lanko ir muzikos pamokas. Kabinete – daug instrumentų. Kai ji paliečia medinio metalofono klavišą ir išgirsta garsą, suklūsta.
Kai stipresni vaikai dar eina į floristikos, lipdymo moliu ar kompiuterinio užimtumo pamokas, Coliukei reikia pailsėti. Ji grįžta į savo namus – slaugomų vaikų šeimyną.
Spalvingame kambaryje gyvena dar trys jos draugės: 12 metų Krištolinė mergaitė, 16 metų mažutė Gražuolė ir 5 metų Mergaitė, kuri juokiasi”, – taip direktorė vadina vaikus, nenorėdama išduoti jų vardų.
Visos jos nekalba, juda vežimėliais, bet taip pat kas rytą keliauja į mokyklėlę.
„Pamatytumėte, kokia tarp jų konkurencija, kai suvežame po pamokų į žaidimų kambarį, kaip jos varžosi dėl dėmesio, nori būti gražiausios, gali viena kitą ir pastumti, ir apspjauti.
Matome, kaip jos pasigedo Coliukės. Pasakome: „Coliukė tuoj grįš”, ir jos net nušvinta”, – pasakoja šeimynos darbuotojos.
Aplaidumo nerasta
* Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta komisija, vadovaujama Socialinės aprėpties departamento direktorės Violetos Toleikienės, tyrė galimą mergaitės nepriežiūrą Ventos globos namuose.
* Komisija konstatavo, kad nenustatyta aplaidaus požiūrio į vaiko sveikatos būklę.
* Sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nuolat, konsultuotasi su medikais, vykdytos jų rekomendacijos, taikytas gydymas stacionare.
* Pažymėta, jog vasario 15–18 dienomis, kol vaikas nebuvo išvežtas į Kauno klinikas, globos namai nesiėmė aktyvių veiksmų vaiko būklės stabilumui užtikrinti.
* Komisija nenustatė vaiko teisių pažeidimų. Globos namų socialinių darbuotojų ir padėjėjų kvalifikacija atitinka teisės aktų rekomendacijas.
