Tokio ciniško interviu kaip su tuo vadinamuoju bedarbiu man dar nepasitaikė.
Paaiškėjus, kad nemažai valstybės remiamų bedarbių kas porą mėnesių skubos tvarka nemokamai gauna naujus pasus, ėmiau ieškoti tokio žmogaus.
Mano kaimynai, vos suduriantys galą su galu, nors vyras dirba du darbus, prasitarė apie giminaitį, kuris negali atsidžiaugti, kad yra bedarbis.
Jie kalbėjo apie 28 metų Tadeušą, kuris su bendraamže žmona jau ketverius metus nedirba. Tiksliau, įsidarbina vienai savaitei, kai darbo birža įkyri jiems siūlydama darbus.
Pavaizduoja tą darbą kelias dienas, o paskui randa priežasčių, kodėl, pavyzdžiui, negali valyti aukštų pastatų langų.
Tuomet išeina, o pinigus užsidirba kitaip.
Vertybė – laisvas laikas
Iš ko jie gyvena? Vyras važinėja į užsienį.
Į Vokietiją jis vyksta pakeisti brolio, kuris mūrija sienas pasamdytas ruso bendrovės, statančios namus vokiečiams.
Bet dirba ten neilgai – apie tris savaites.
Brolis Vacys, kai jį Vokietijoje pavaduoja Tadeušas, grįžta namo į Lietuvą ir užsiregistruoja atitinkamose institucijose, nes irgi yra socialiai remtinas.
Vacys nueina pasiskųsti bloga sveikata į polikliniką, į darbo biržą ir surenka parašus visur, kur reikia.
Per tris savaites Lietuvoje jis spėja kelis kartus sulakstyti automobiliu į Baltarusiją arba Kaliningrado sritį, kur jo pažįstami jau būna paruošę prekių.
Parsiveža benzino, bet pagrindiniai pirkiniai – rusiški vaistai.
Medikamentai užima mažai vietos, juos mielai perka močiutės kaimuose, nes rusiškų vaistų pavadinimus dar prisimena puikiai, o naujieji joms neįkandami.
Po mėnesio broliai apsikeičia vietomis – Vacekas sugrįžta atgal į Vokietiją, o Tadeušas skuba arba į Baltarusiją, arba į Rusiją.
„Jie abudu panašūs, Vacekas tiktai metais už Tadeušą vyresnis, tai kartais ir pasais apsikeičia, jeigu kuriam per greitai pasibaigia.
Keičia tuos pasus kaip kojines, nes antspaudai netelpa”, – sakė mano kaimynai.
Giminės susipyko dėl namo
Ši istorija nebūtų pasiekusi pašalinių ausų, bet iškilo ginčas dėl pusės namo Druskininkuose.
Kai Tadeušas jį paveldėjo iš močiutės ir perrašė ne savo vardu, buvo tartasi, kad name pasikeisdami galės ilsėtis Vacio šeima ir mano kaimynai, nes jie irgi susiję giminystės ryšiais su mirusia namo savininke.
„Bet Tadeušas namą išnuomojo, nes šiemet žiemą itin padaugėjo Druskininkuose besigydančių rusų”, – aiškino kaimynai.
Nuomos pinigais jis nesidalija su giminaičiais, nes esą kainuoja namo priežiūra.
„Jis ir pašalpas ima, ir jokių mokesčių nemoka, ir nuo savų ėmė vogti. Nieko nebijo: abudu su žmona niekur nedirba.
Giriasi, kad ir vadovėlius jo vaikams valstybė nemokamai duos, kai šie pradės eiti į mokyklą. Mes nesuduriame galo su galu, o jie iš mūsų šaiposi, kad esame kvailiai”, – dėstė kaimynai.
Pasiteiravau, ar Tadeušas nesutiktų duoti interviu laikraščiui. Kaimynai jam iš karto paskambino.
Vyras sutiko susitikti, bet kitą dieną pasakė, kad kalbės tik telefonu.
Kas nedraudžiama – leistina
– Nieko nebijau, nes darau tik tai, ką leidžia valstybė, – toks buvo pirmasis Tado sakinys.
– Kiek žmonių jūsų šeimoje? – pasiteiravau.
– Žmona ir du vaikai – trejų ir šešerių. Ji prižiūri vaikus. Mes dar prieš vedybas nutarėme, kad, gimus vaikams, žmona mes darbą. Ir visai nesigaili. Ji turi siuvėjo diplomą.
Kai ji baigė tą savo profesinę mokyklą, grįžo pas tėvus ir užsiregistravo darbo biržoje nedideliame mieste, kur siuvimo įmonių nėra.
Pusę metų gavo išmokas, o realiai siuvo privačiai Vilniuje. Dabar to jau nebereikia: aš uždirbu pakankamai.
– Ar jūs dabar gyvenate Vilniuje?
– Ne, mums neapsimoka. Mes tiktai deklaravę gyvenamąją vietą sostinėje.
– Kodėl ne Eišiškėse?
– Didesniame mieste socialiniai darbuotojai po butus nevaikšto.
Jeigu norėčiau būti socialiai remtinas Eišiškėse, visi žinotų, ką aš turiu ir kaip gyvenu. Laviruoti būtų sunkiau. Vilniuje – vienas juokas.
– Bet juk į mokyklą reikia atnešti krūvą pažymų, jeigu nori vaikui gauti paramą. Kartu paaiškėja ir tikroji materialinė šeimos padėtis.
– Sūnui ką tik suėjo šešeri. Į mokyklą eis rudenį. Tada ir galvosime.
– Ar turite butą ir Vilniuje?
– Taip, turiu, bet jis nuomojamas ir užrašytas ne mano, bet uošvės vardu.
– Ar jūsų šeima vasarą važiuoja atostogauti?
– Vasarą negalime, nes man daugiau darbo būna. Važiuojame žiemą.
Šiemet skridome atostogauti du kartus, nes kelialapiams taikomos didelės nuolaidos.
– Ar dažnai keičiate pasus?
– Kvailas klausimas. Kai nelieka pase vietos žymoms, ir keičiu. Niekur neparašyta, kad negaliu, jeigu puslapiai pilni antspaudų. Darbo neturintiems ir visai šeimai dokumentus išduoda nemokamai.
– Kiek pinigų jūs gaunate iš valstybės?
– Skatikus. Šiek tiek vaikams, dar už šildymą. Iš to nepragyvensi. Jeigu nevažinėčiau į užsienį, tikrai neužtektų.
– Kodėl nedarote to legaliai, bet apsimetate bedarbiu?
– Nes apsimoka. Būdamas socialiai remtinas pas gydytojus galiu nemokamai vaikščioti, už šildymą kompensacijas gauti.
Jei visas pajamas rodyčiau legaliai, tikrai praloščiau.
– O jūsų negraužia sąžinė, kad imdamas jums nepriklausančius pinigus dar sumažinate pašalpas tikriems neturtėliams?
– Tegu jie validolį kaimuose pardavinėja, kurį aš parvežu. Ir jums galiu jo duoti – tikrai daugiau užsidirbsite nei su kvailais straipsneliais, – nusišaipė Tadas. Ir baigė pokalbį.
Kai pasiteiravau kaimynų, kuo iš tiesų prekiauja tas vyras, kai grįžta iš užsienio, jie tik numojo ranka.
Pareigūnas irgi stebėjosi
– Ar esate pastebėjęs, kad socialiai remtini žmonės pradėjo ypač dažnai kreiptis dėl naujų pasų išdavimo skubos tvarka nemokamai, nors jie nedirba ir tarsi neturėtų kur labai skubėti? – paklausėme Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininko Vytauto Devyžio.
– Migracijos tarnyba nėra įgaliota analizuoti priežasčių, dėl kurių vienas ar kitas pilietis turi teisę gauti naujus dokumentus nemokamai.
Tikriname, ar besikreipiantis žmogus turi socialinių tarnybų išduotą pažymą, jog yra remtinas, ir pažymime, kas ten nurodyta.
Jei remtinas yra, vadinasi, turi teisę prašyti dokumentų ir skubos tvarka.
– Kiek gyventojų per dieną gauna naujus dokumentus ir kiek iš jų už dokumentus nemoka?
– Per dieną naujų dokumentų kreipiasi iki 150 žmonių.
Maždaug 30–40 procentų turi teisę juos gauti nemokamai.
– Jūsų darbuotojai kasdien mato konkrečius žmones. Ar jie geba atskirti, kuris žmogus iš tikrųjų remtinas?
– Kai kurie atvejai iš tikrųjų krinta į akis dėl absurdiškumo.
Jau esu viešai kalbėjęs apie jauną bedarbių šeimą iš Alytaus, kuri skubino Migracijos tarnybos darbuotoją kuo greičiau išduoti pasus jiems patiems ir dviem mažamečiams vaikams, nes jiems reikia tuoj išskristi į Maljorką.
Kai darbuotoja bandė paaiškinti, kad vykstant į daugelį valstybių pakanka asmens tapatybės kortelių, vyras atšovė: „Žinome, ko mums reikia, ne pirmą kartą skrendame.”
– Kada tai buvo?
– Prieš dvejus metus. Tačiau ir dabar kartais pasitaiko panašių atvejų.
Žmogus, turintis pažymą, kad yra socialiai remtinas, prasitarė, jog realiai yra įmonės direktorius ir dažnai važinėja į užsienį.
– Kas turėtų tokius dalykus kontroliuoti?
– Migracijos tarnyba yra sulaukusi kitų institucijų klausimo, kodėl mes išduodame tiek daug nemokamų dokumentų.
Mes privalome išduoti, jeigu pilietis atneša pažymą iš Socialinės paramos skyriaus, kad tokią teisę jis turi.
Reikėtų klausti, kuo remiantis jam tokia pažyma išduota.
– Pastaraisiais mėnesiais daugėja ar mažėja tų skubančių važiuotojų į užsienį?
– Kai buvo duotas nurodymas atidžiau tikrinti socialiai remtinus žmones, besikreipiančių su minėtomis pažymomis asmenų smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, Druskininkų gyventojus aptarnaujančiame Migracijos tarnybos padalinyje – net dešimt kartų.
Tačiau griežtų išvadų irgi negalima iš to daryti.
Savo akimis esu matęs, kaip žmonės, kurie turi teisę pasikeisti asmens dokumentą nemokamai, skyriaus darbuotojoms informavus apie tą teisę, drovėdamiesi sakydavo: „Tai tiek to, aš susimokėsiu. Man sunku eiti tų pažymų ieškoti, toli gyvenu – kaip nors išsiversiu.”
Kartais per vajų iš viršaus nukenčia tie, kuriems valstybės paramos tikrai reikia, o apsukrieji neturi teisės į paramą, bet pažymą kažkokiu būdu vis tiek gauna.
Šeimoms – ir socialinės pašalpos, ir lengvatos
– Kokią sumą skiria valstybė šeimai paremti, jeigu abu tėvai yra bedarbiai ketverius metus, jiems po 28 metus ir jie turi du vaikus – trejų ir šešerių metų?
Kokia ta socialinė parama? – „Lietuvos rytas” paklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorės Violetos Toleikienės.
– Jei per metus kas mėnesį šeimos pajamos neviršija vienam šeimos nariui 525 litų ir jie augina 3 ir 6 metų vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 52 litų išmoka.
Taigi šeimai už 2 vaikus kas mėnesį – 104 litai. Jei vyresnysis jau mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, gali gauti nemokamą maitinimą mokykloje, o prasidėjus mokslo metams – vienkartinę paramą mokinio reikmenims įsigyti (156 litus).
Jei šeimos pajamos vienam šeimos nariui mažesnės nei 350 litų, o suaugę jos nariai yra registruoti darbo biržoje bedarbiai, jie gali gauti piniginę socialinę paramą: socialinę pašalpą ir būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (jei neviršijami turimo turto normatyvai ir jei būste deklaruota gyvenamoji vieta).
Jei negaunamos nedarbo socialinio draudimo išmokos, tokiai keturių asmenų šeimai kiekvieną mėnesį turi būti mokama apie 1036,80 lito dydžio socialinė pašalpa.
Apskaičiuojant pajamas socialinei pašalpai gauti, į šeimos pajamas įskaitoma išmoka vaikams (104 litai).
Be to, šeimoms, kurioms yra mokama socialinė pašalpa, paprastai taikomos mokesčio lengvatos vaikui lankant darželį. Tačiau tai sprendžia savivaldybė.
– Kiek kartų tokios šeimos tėvas ir motina turi teisę nemokamai gauti naujus pasus, jeigu juose netelpa antspaudai kertant valstybės sieną?
– Rinkliavų įstatymo 6 straipsnis apibrėžia, kas turi teisę į nemokamą asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei keitimą.
Tačiau nėra nurodyta, kiek kartų galima nemokamai gauti naujus pasus. Tai yra Finansų ministerijos kompetencijos įstatymas.
Seime yra užregistruota daug jo pakeitimų projektų. Siūloma nemokamai keisti tik vieną iš dokumentų: asmens tapatybės kortelę arba pasą.
– Jūsų ministerijos atmintinėje seniūnams teigiama, kad taikomos griežtos priemonės asmenims, kurie gaudami piniginę socialinę paramą dirba nelegalų darbą.
Kokios tos priemonės ir kas jas taiko? Ar tam skirta papildomai pinigų ir etatų?
– Socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija (išskyrus penkias savivaldybes, kuriose tai yra savarankiška funkcija, – Radviliškio, Akmenės, Šilalės, Panevėžio ir Raseinių rajonuose).
Už tai, kaip įgyvendinamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, atsako savivaldybių administracijų socialinės paramos skyriai. Jie ir priima sprendimus dėl paramos skyrimo ar neskyrimo.
Šiai paramai administruoti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriama 4 proc. šiai paramai iš biudžeto skiriamų lėšų. Savivaldybės sprendžia, kiek pareigybių su kokiomis funkcijomis bus įsteigta.
– Kokiam skaičiui socialinėmis išmokomis piktnaudžiavusių asmenų pernai buvo pritaikytos griežtos priemonės?
– Savivaldybių duomenimis, vidutiniškai per mėnesį socialinė pašalpa neskiriama (arba nutraukiama) maždaug 1610 gyventojų.
Tačiau priežastys yra įvairios: didesnės negu remiamos pajamos, netiksli informacija apie pajamas, nesudaryta teismo patvirtinta nutartis dėl vaiko išlaikymo, turto nedeklaravimas, nesudarymas sąlygų tikrinti pajamas ar užimtumą.
Piktnaudžiavimai, susiję su nelegaliu darbu ar nelegaliai gautomis pajamomis, sudaro tik nedidelę dalį priežasčių, dėl kurių atsisakoma skirti pašalpą.
