Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus
jungianti asociacija Lituanistų sambūris ketvirtadienį išplatino
viešą kreipimąsi į premjerą Algirdą Butkevičių, valdančiųjų
partijų vadovus - Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą,
partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką Rolandą Paksą, Lenkų
rinkimų akcijos Lietuvoje pirmininką Valdemarą Tomaševskį.
„Jūsų vadovaujamų partijų Politinė taryba priėmė sprendimą
pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino laikymo tvarką.
Švietimo ir mokslo ministras, ignoruodamas Lituanistų sambūrio
raštu jam išdėstytus argumentus, šį Politinės tarybos sprendimą
įvykdė ir savo įsakymu tvarką pakeitė. Teigiame, kad toks jūsų
sprendimas yra neteisingas ir žalingas lietuvių kultūrai,
pilietinei bendruomenei ir valstybei.
Jis iš esmės pagilino Lietuvos
jaunuolių, kurie mokosi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertino
lietuvių kalbą bei kultūrą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet
ir lietuviškose mokyklose“, - teigiama laiške.
Anot lituanistų, lietuvių kalbos ir literatūros reikalavimai
lietuviškose mokyklose padaryti menkesniais už lenkų kalbos ir
literatūros reikalavimus lenkiškose Lietuvos mokyklose, o
valstybinės kalbos reikalavimai Lietuvos kitakalbėse mokyklose tapo
žemesni negu užsienio kalbų.
„Taigi jūs reikšmingai pabloginote lietuvių kalbos ir kultūros
būklę mokyklose ir taip padarėte akivaizdžią žalą jaunosios
kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei
brandai.
Todėl raginame jus ištaisyti padarytą klaidą ir
nebloginti šiemet lietuvių kalbos ir literatūros padėties bent
lietuviškose Lietuvos mokyklose.
Mes taip pat kviečiame leisti
tautinių mažumų mokyklų bendruomenėms pačioms pasirinkti, kokiam
lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui jose bus rengiama. Juk
baltarusių ir žydų, kai kurios lenkų ir rusų mokyklos jau seniai
deramai moko lietuvių kalbos ir neturi jokių problemų laikyti šį
egzaminą aukštesniu lygiu“, - rašo lituanistai.
Jie ragina teisės aktais įtvirtinti, kad vienodo lygio lietuvių
kalbos egzaminas būtų privalomas visiems piliečiams ne tik stojant
į aukštąsias mokyklas – universitetus ir kolegijas, bet ir
siekiant pareigų valstybės tarnyboje.
„Mes kviečiame kuo greičiau įgyvendinti pirmųjų
Nepriklausomybės metų nuostatą – sudaryti visas galimybes Rytų
Lietuvos lietuviškose mokyklose kaip antrosios užsienio kalbos
mokytis lenkų kalbos, o Šiaurės Lietuvos mokyklose – latvių
kalbos“, - teigiama kreipimesi.
Laišką pasirašo sambūrio valdybos pirmininkė Dainora
Eigminienė, mokytojos metodininkės Vita Burzdžiuvienė ir Jurga
Dzikaitė, mokytojos ekspertės Vilija Dailidienė ir Jūratė
Galinauskienė, daktaras Mindaugas Kvietkauskas, docentai daktarai
Darius Kuolys, Antanas Smetona, Regimantas Tamošaitis bei Jolanta
Zabarskaitė.
Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų
rinkimų akcijai, egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų
moksleiviams palengvinta - tautinių mažumų mokyklų abiturientams
privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos
egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame –
ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams
nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.
Tai numatantį švietimo ir mokslo ministro įsakymą opozicijos
politikai yra apskundę teismui.
