Neoficiali mokykla
Kauno kriminalistinių tyrimų valdybos viršininkas Vilius Žurumskas tikina, kad realiame policijos arsenale taip pat gausu modernios įrangos. Tirdami įvykio vietas, kur buvo įvykdytos vagystės iš butų, namų, automobilių, rinkdami visus įmanomus pėdsakus, kuriuos galėjo palikti nusikaltėliai, specialistai naudoja ultravioletines lempas, magnetinius šepetėlius, lazerinius atstumo matuoklius, preparatus skirtus kraujo pėdsakų paieškai. Tačiau neapsieinama ir be klasikinio įrankio - padidinamojo stiklo. Šis prietaisas itin veiksmingas ieškant įtariamųjų paliktų pėdsakų. Tik surinkus pakankamai įkalčių galima tikėtis, kad laboratorijose dirbantys ekspertai padės išaiškinti nusikaltimus. Tačiau nepėsti ir nusikaltėliai - nuolat tobulėja ir žinias bei įrankius perduoda vieni kitiems.
Kad neoficiali nusikaltėlių mokykla egzistuoja galima suprasti stebint, kaip nusikaltimai plinta Lietuvoje. Jei viename mieste nusikaltėliai pradeda daryti kažkokius blogus darbus, šie netrunka išplisti ir į kitus šalies regionus. Pareigūno manymu, patirtimi nusikaltėliai greičiausiai dalijasi įkalinimo įstaigose, o išėję į laisvę, ir grįžę į savo gyvenamąsias vietas, pritaiko naujus įgūdžius.
„Vienu metu buvo padaugėję įsilaužimų į nenaujus automobilius. Nusikaltėliai įsilauždavo, bandydavo mašiną užvesti. Tačiau transporto priemonės jie nenuvarydavo, o tiesiog palikdavo. Galima tik spėti tokio elgesio priežastis, neatmesčiau galimybės, kad taip buvo bandoma atlikti savotišką praktiką prieš kitas vagystes“, - kalbėjo V. Žurumskas.
Tai, kad nusikaltėliai rimtai ruošiasi vagystėms rodo ir pareigūnų konfiskuoti įrankiai. Kai kuriuos piktadariai pasidaro patys, tačiau sudėtingesnius greičiausiai užsako pas tekintojus ar kitus specialistus. Dalis įsilaužimams skirtų instrumentų yra gan sudėtingi mechanizmai pagaminti itin kokybiškai. Maža to, į pareigūnų rankas pateka masinę gamybą rodančių identiškų prietaisų. Apie naujoviškus nusikaltimų įrankius iškart informuojami ir kiti kriminalistai.
V. Žurumskas neslepia, kad juodoji tokių įrankių rinka turi egzistuoti, nes esant paklausai, atsiranda ir pasiūla. Tačiau pareigūnas tikina, kad net ir labai norėdamas nežinotų, kur nusipirkti vagių naudojamų prietaisų.
„Kriminalistu dirbu daugiau nei du dešimtmečius. Nusikaltėliai nuolat tobulėja tiek techniškai, tiek savo žiniomis. Reikia daug pastangų, kad juos pasivytume ir pralenktume“, - sakė pareigūnas.
Nusikaltėlių teorinį pasirengimą ypač puikiai atskleidžia smulkios vagystės iš automobilių. Tokių nusikaltimų aukomis dažnai tampa kelioms minutėms rankines automobiliuose palikusios moterys ar automobilius su salone paslėptais kompiuteriais prie universitetų pastatę studentai. Vagys puikiai žino žmonių psichologiją ir vietas, kur savininkai neįvertina grėsmių.
Ištirti tokius nusikaltimus ir sugauti vagis – sudėtinga. Itin greitai pro išdaužtą langą paėmęs grobį ir iškart sprukęs nusikaltėlis nepalieka beveik jokių pėdsakų.
„Negaliu pasakyti, kokias klaidas daro nusikaltėliai. Tiesiog kuo daugiau jie jų padaro, tuo lengviau mums dirbti“, - sakė viršininkas.
Prireikė rulono popieriaus
Paklaustas, kiek Kauno kriminalistų darbas skiriasi nuo populiaraus televizijos serialo CSI, V. Žurumskas neslepia šypsenos. Ekrane viskas vyksta daug greičiau nei realiame gyvenime. Nusikaltimų tyrimai per tokį trumpą laiką, kaip rodo serialo kūrėjai, realiai neįmanomi.
Tačiau net ir dirbant lėčiau nei televizijoje, imtis neįprastų ir kūrybingų sprendimų tenka dažnai. Viršininkas pamena atvejį, kai teko aiškintis, kaip vienoje aikštelių atsidūrė vilkiko puspriekabė. Aikštelės savininkai tuomet tikino nieko nežinantys. Tačiau pareigūnams kilo įtarimų, kad puspriekabę atvilko vienas iš aikštelėje stovinčių sunkvežimių.
„Teko išvynioti ant žemės visą ruloną popieriaus, vilkiko padangą ištepti specialiais dažais ir lėtai važiuoti per popierių. Padanga tiesiog buvo per didelė ir per sunki, kad kitaip galėtume užfiksuoti jos protektorių ir palyginti su paliktomis vėžėmis. Rezultatai parodė, kad neapsirikome – puspriekabę atvilko būtent tas sunkvežimis“, - pasakojo V. Žurumskas.
Kaskart tirdami nusikaltimo vietas Kauno kriminalistai bando suprasti, kaip ir kodėl veikė banditai. Pagal sumodeliuotus scenarijus ieškoma ir įkalčių. Tačiau nusikaltėlių veiksmai palieka ne tik matomus įkalčius. Bendras braižas kriminalistams taip pat leidžia nuspėti galimus įtariamuosius.
„Braižas – svarbi detalė. Tiesiog vieni laužiasi per langus, kiti per duris. Treti vagia miegamuosiuose rajonuose, ketvirti nuosavuose namuose. Vieni domisi auksu ir pinigais, kiti vagia tik buitinę techniką“, - sakė V. Žurumskas.
Padidinimo stiklas – būtinas
Darbo pobūdis suformuoja ir kriminalistams būtinas savybes – kantrybę ir kruopštumą. Be šių bruožų ilgas ir smulkmeniškas nusikaltimo vietos tyrimas – sunkiai įmanomas. Užsispyrimo reikalauja ir darbas su nemažiau svarbiu įrankiu ieškant pėdsakų - padidinamuoju stiklu, kurį tenka panaudoti gana dažnai.
Pro padidinamąjį stiklą ar kitaip pastebėti įkalčiai fiksuojami, surenkami ir keliauja į laboratoriją. Čia ekspertai bando juos sudėlioti į visumą, įvertinti įvairias aplinkybes. Pavyzdžiu galėtų būti vasaros metu itin populiari, kroksais vadinama, avalynė. Šių batų padai pagaminti iš minkštos gumos. Todėl vienodo dydžio batus avintys, tačiau skirtingai sveriantys asmenys, palieka skirtingus pėdsakus.
„Buvo keletas istorijų, kai bato pėdsakus pavyko užfiksuoti net ant mirusiojo kūno. Pamenu atvejį, kai gauja chuliganų mirtinai sumušė žmogų. Vienas jų bandė prisiimti visą kaltę sau, bet ant veido rasta bato pado žymė parodė, kad mirusįjį mušė dar vienas žmogus“, - pasakojo V. Žurumskas.
Tačiau ne visi tyrimai tokie sudėtingi. Viršininkas prisimena itin seniai nutikusią istoriją, kai vagystės vietoje dirbęs kriminalistas ieškodamas įkalčių pravėrė spintos duris ir ten pastebėjo pasislėpusį nusikaltėlį.
