Šios bylos užuomazgos siekia dar 1991 metus, kai Pranciškonų vienuolyno pastatai atiteko Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos įsteigtai bendrovei.
Dabar teismai galutinai pripažino, kad šie pastatai privačiai bendrovei buvo perduoti neteisėtai, nes pagal tuomet jau galiojusį nekilnojamojo turto grąžinimo religinėms bendrijoms įstatymą jie turėjo atitekti pranciškonams.
Atrodytų, po daugybės metų ir begalės teismų posėdžių pagaliau atkurta teisybė. Bet taškas dar nepadėtas. Valstybei nebus lengva grąžinti pastatus pranciškonams, jei juose daug metų įsikūrusios bendrovės reikalaus kompensuoti patalpų remonto išlaidas.
Tai rodo, kaip sunku narplioti painų ir prieštaringą sovietmečiu nacionalizuoto turto grąžinimo buvusiems šeimininkams mazgą.
Negana to, kartais šalies valdžia, norėdama įsiteikti didelę įtaką turinčiai Bažnyčiai, net persistengia – perduoda religinėms bendrijoms daugiau turto, negu priklausytų atlyginant sovietų nacionalizacijos žalą.
Kaip atskleidė „Lietuvos rytas”, tokių dovanų sulaukė kapucinų vienuoliai. Už tris sovietmečiu nacionalizuotus pastatus Plungėje, kurie negalėjo būti grąžinti, jiems atsilyginta net per dosniai.
Kapucinams priklausęs turtas buvo įvertintas 590 tūkst. litų. Dar 2010 ir 2011 metais valstybė jiems perdavė 17 įvairiose šalies vietose esančių statinių, įvertintų 442 tūkst. litų.
Vadinasi, vienuoliams iki visiškos kompensacijos pristigo 148 tūkst. litų. Tuomet kapucinai paprašė dar ir sklypo, esančio šalia jiems perduotų statinių Kalniškės kaime, bet kažkodėl jau neatlygintinai.
Žemės reformos įstatymas iš tiesų leidžia religinėms bendrijoms neatlyginamai suteikti šalia jiems priklausančių pastatų esančius sklypus, kurie būtini tiesioginei jų veiklai.
Bet šis atvejis – ne toks. Pirmiausia kapucinams atriekto sklypo kaina net 130 tūkst. litų, kurių jau būtų beveik pakakę visiškai su jais atsiskaityti. Tačiau šis turtas kažkodėl perduotas neatlygintinai, nors vienuoliai nei statinių, nei sklypo nė neketino naudoti religinei paskirčiai.
Maldos namai čia neatsirado – vos už 2 kilometrų nuo Gargždų vaizdingoje vietoje esantį turtą kapucinai pardavė statybomis užsiimančiam verslininkui.
Tai gali tapti žalingu precedentu. Juk, vadovaujantis tokia logika, galima religinei bendrijai perduoti kokį sukiužusį sandėliuką, kurių pajūryje gausybė, o prie jo priskirti milijoninės vertės sklypą, bet neįtraukti į kompensaciją už nacionalizuotą turtą.
Taip atveriama landa korupcijai. Apsukrūs verslininkai gali nusižiūrėti jų verslui reikalingą sklypą, kur yra koks menkavertis statinys, sutarti su kuria nors visos kompensacijos už nacionalizuotą turtą dar negavusia religine bendrija, patepti valdininkus ir gauti riebų kąsnį.
Ko gero, taip ir nutiko kapucinų atveju. Teisininkų nuomone, sklypas Kalniškėje neatlygintinai jiems buvo perduotas neteisėtai, nes Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato, kad prie sugrąžintų pastatų sklypai ne atiduodami, o išnuomojami ne aukciono tvarka.
Bet šiuo atveju, regis, ir vienuoliams atstovaujantis advokatas, ir valstybės atstovai galvojo tik apie tai, kaip rasti kokį pretekstą, kad dvasininkams būtų galima atriekti kuo daugiau turto.
Kitaip sunku paaiškinti, kaip kapucinai, jau gavę atlygį už nacionalizuotus pastatus Plungėje, jei būtų įskaičiuota ir sklypo Kalniškėje vertė, beveik visą jiems priklausiusią kompensaciją, įsigudrino išprašyti iš valstybės dar ir pastatą prie kopų.
Buvo veikiama apsukriai. Pastatai ir sklypas Kalniškėje nebuvo registruojamas kaip kapucinų nuosavybė iki praėjusių metų vasaros. Remdamiesi tuo, kad dar ne visai kompensuota nacionalizuoto turto vertė, vienuoliai paprašė pastato Palangoje, kuris Turto fondo buvo įvertintas 480 tūkst. litų.
Šio pastato kaina daugiau negu trigubai viršijo priklausiusią kompensaciją net ir neskaičiuojant sklypo Kalniškės kaime vertės. Tačiau vienuoliai paprašė A.Kubiliaus Vyriausybės perskaičiuoti Palangos pastato vertę ir Registrų centras paslaugiai ją sumažino iki 258 tūkst. litų.
Netrukus dešiniųjų valdžia šį turtą perdavė kapucinams, o prabėgus vos dešimčiai dienų vienuoliai išnuomojo pastatą jų interesams atstovavusio advokato bendrovei.
Teigiama, kad šio pastato privatizavimo seniai laukė verslininkai ir buvo pasirengę už jį pakloti net 2 mln. litų, bet Turto fondas negalėjo skelbti aukciono, nes Palangos savivaldybė 8 metus vilkino suformuoti sklypą prie statinio.
Susidaro įspūdis, kad buvusi konservatorių valdžia, netgi darydama žalą valstybei, tiesiog vertėsi per galvą siekdama įtikti Bažnyčiai. O tuo metu dar daugybė žmonių negali susigrąžinti savo tėvų, senelių turto ar gauti už jį kompensacijų.
