Karštoje diskusijoje dalyvauja Lietuvos patriotinio jaunimo sąjungos (LPS) vadas Julius Panka, politologas Alvydas Medalinskas, žurnalistai Tomas Dapkus, Ginas Dabašinskas, švedų dokumentinių filmų režisierius Jonas Ohmanas, rašytojai M. Zingeris, Violeta Davoliūtė.
„Mes norime suprasti, kas yra ši nauja, dar tik bręstanti politinė jėga, pasivadinusi Lietuvos patriotinio jaunimo sąjūdžiu. Kur link ji suka?
Labai svarbu, kad priešdemokratinės jėgos nepasinaudotų demokratijos galimybėmis ir patekę į atstovaujamąją valdžią nepasmaugtų demokratijos“, - diskusijos tikslą portalui lrytas.lt paaiškino M. Zingeris.
Jis pripažino, kad ėmėsi rizikingo eksperimento.
„Kai lenkų kolegoms pasakiau, kad mes diskutuojame su skustagalviais, jie net pakraupo“, - žurnalistui sakė rašytojas.
Neskriaudžia
Gindamas šūkį „Lietuva lietuviams“ J. Panka tikino, kad jis nereiškia priešiškumo kitoms tautoms.
„Taip, mes šį šūkį suprantame etnine prasme. Bet jame nėra žodelio „tik“, atseit, Lietuva TIK lietuviams. Taigi manome, kad šis šūkis yra patriotinis, bet nereiškia neapykantos kitoms tautoms, raginimo išvyti iš Lietuvos kitataučius“, – tvirtino patriotinio jaunimo vadas.
M. Zingeris išdėstė savo požiūrį į skirtingose fronto linijose esančių visuomenės veikėjų diskusijos prasmę: „Pažiūrėsime, ar „liberastai“ ir „tolerastai“, kaip pakantumo šalininkai vadinami interneto naršytojų žargonu, gali susikalbėti, rasti kompromisinio sutarimo taškų su bręstančia jėga, kurioje ribos tarp patriotiškumo ir nacionalizmo yra labai neaiškios“, - pastebėjo Lietuvos žydų muziejaus direktorius.
Diskusijoje ilgai buvo aiškinamasi, kas yra lietuvis, ar tautiškumas ir nacionalizmas tas pats, ar ne. Politologas, Lietuvos Sąjūdžio veteranas A. Medalinskas gynė tautiškumo pozicijas: „Kai susikūrė Sąjūdis, komunistų partija mus nuolat kamantinėdavo, ar mes esame nacionalistai, nusiteikę prieš kitas tautas? Bet Sąjūdžio narių buvo ir rusų, lenkų, žydų. Tai netrukdė Sąjūdžiui būti tautišku judėjimu. Komunistai mus gąsdino pasakodami apie degantį Paryžių sakydami – žiūrėkite, kuo baigiasi tautinė ir rasinė nesantaika. Paryžius degė ir degs, bet Lietuvoje to nėra. Aš remiu tautiškumą, bet ne priešiškumą kitoms tautoms, rasėms.“
M. Zingeris atkirto, kad tautiškumas yra „išplaukusi“ sąvoka, ji gali būti aiškinama įvairiai, prieštaringai. „Patekusi į demagogo rankas tautiškumo sąvoka gali tapti pavojingu ginklu. Man neaišku, kaip nacionalistas randa bendrą vardiklį su kitokių pažiūrų piliečiais bendram, pozityviam veikimui savo šalies labui“, - kalbėjo M. Zingeris.
Radijo laidų vedėjas, psichologas Ginas Dabašinskas teigė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje nebėra to socialinio-psichologinio tipo lietuvių patriotų, kokie buvo tarpukario Lietuvoje. „Seniai nebėra tokių lietuvių, kaip Vincas Kudirka. Net Vytautas Landsbergis yra tarsi iškasena. Dabartinio tautiškumo mentalitetas susiformavo sovietų Lietuvoje. Šis mentalitetas persidavė ir jaunimui. Todėl aš bijau patriotine vadinamos minios, nes sovietinis mentalitetas yra baisus“, - teigė G. Dabašinskas.
J. Panka sakė esąs nustebęs ir retoriškai klausė: „Kodėl reikia bijoti patriotinių eitynių? Šiemet per Vasario 16-ąją Kaune žygiavę žmonės traukė liaudies dainas. Pernai eitynėse dalyvavo net toks prieštaringai vertinamas asmuo kaip R. Maceikianecas. Mes į eitynes visada kviečiame ir kitataučius.“
Atsakydamas į portalo lrytas.lt klausimą, kodėl tarptautinės žydų organizacijos išskirtinai jautriai reaguoja į patriotiškumo kryptelėjimą į nacionalistinį pakraštį, M. Zingeris paaiškino: „Kažkodėl manoma, kad kiekvienas žydas atstovauja kokiai nors organizacijai, Izraelui, pasaulio žydų bendruomenei. Tai antisemitinis stereotipas. Žydų pasaulis labai įvairus, daug įvairesnis nei lietuvių. Efraimo Zuroffo tėvai buvo nužudyti Lietuvoje, gal todėl jis jautriai reaguoja. Bet nei E. Zuroffas, nei D. Katzas neatstovauja Lietuvos žydų bendruomenei. Net ir Wiesenthalio centrui E. Zuroffas neatstovavo, kai Vasario 16-ąją atvyko į Kauną.“
