Praėjo šiek tiek laiko, tačiau legendinio krepšininko šlovė tikrai neišblėso. Maža to, tapęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu jis įprato ne tik prie sportinio kostiumo.
Žodžiu, vyras kaip reikiant. Kodėl gi tokiam netapus ir Lietuvos vadovu? Tokia mintis pastaruoju metu buvo brandinama ir vienos tikrai ne pačios menkiausios Lietuvos politinės partijos viršūnėse. Anot šaltinių, net ir paties Sabo sutikimas jau buvo gautas.
Tačiau atsitiko taip, kad apie šias derybas nugirdo ir visas specialiąsias tarnybas pajungusios S. Daukanto aikštės ausys. Kalbama, kad A. Sabonis buvo rimtai įvaręs baimės šioje aikštėje esančių rūmų valdovei. Jei toks vyras drįstų mesti iššūkį, antros kadencijos ji galėtų ir neišvysti.
Sabas yra puikus lietuviškos daugiavaikės šeimos tėvo pavyzdys. Jeigu sugeba suvaldyti tokią šeimą, greičiausiai mokėtų ir valstybei diriguoti.
Tačiau prieš kelias dienas kaip perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo buvusio krepšininko prisipažinimas: jis pats ir toliau rūpinsis tik krepšiniu, o politiką paliks moterims. Ne tik pats atsisakė, bet ir būsimo prezidento lytį nurodė!
Kas nutiko? Galime prisiminti skambų Krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus M. Balčiūno, kuris buvo ir tebėra artimas Sabo bendražygis, areštą.
Ši parodomoji teisėsaugininkų akcija dėl reikalų, kurie buvo vykdomi visiškai viešai, visus privertė gūžčioti pečiais.
Juk aišku, kad anksčiau ar vėliau kaltinimai turėtų subliūkšti. Bet tikslas pasiektas – A.Sabonis, regis, suprato užuominą ir atsitraukė.
Čia tau ne krepšinis, kur viską galima nulemti tritaškiu ar dėjimu iš viršaus. Čia – politika, kurioje galima pakišti koją ir laimėti.
