Šią akimirką, kai Benediktas XVI pateko į istoriją kaip vos
antras savo laisva valia atsistatydinęs popiežius per Bažnyčios 2
tūkst. metų istoriją, Šveicarų gvardijos garbės sargyba uždarė
Apaštališkųjų rūmų vartus ir pasitraukė iš garbės sargybos
posto.
Benediktas XVI nuo šiol yra Romos pontifikas emeritas, bet į jį
ir toliau bus galima kreiptis „Jūsų Šventenybe“.
Jis taip pat išsaugojo popiežišką vardą „Benediktas XVI“ ir
nebus vadinamas ankstesniu kardinolo Josepho Ratzingerio vardu.
Likus trims valandoms iki šios istorinės akimirkos Benediktas
XVI iš Kastel Gandolfo rūmų pasveikino susirinkusią minią ir
sakė, kad nuo šiol jis „paprasčiausiai bus piligrimas, pradedantis
paskutinį savo piligrimystės šioje žemėje etapą“.
„Jau nesu vyriausiasis Bažnyčios Popiežius. Esu dar iki
aštuonių vakaro, bet paskui jau ne. Tačiau dar norėčiau savo
širdimi, savo meile, savo malda, savo mąstymais, visomis savo
vidinėmis jėgomis darbuotis Bažnyčios ir visos žmonijos bendram
gėriui“, - sakė jis.
85 metų Benediktas XVI pribloškė pasaulį vasario 11 dieną,
kai lotynų kalba paskelbė, kad nebeturi pakankamai fizinių ir
dvasinių jėgų toliau vadovauti 1,2 mlrd. katalikų bendruomenei
greitai besikeičiančiame šiuolaikiniame pasaulyje.
Palinkėjo labos nakties
Popiežius Benediktas XVI
ketvirtadienį, likus trims valandoms iki oficialaus savo pasitraukimo
iš Šventojo Sosto, paskelbė savo paskutinę žinutę tinklaraštyje
„Twitter“ tinkle, kurioje ragino savo pasekėjus „laikyti Kristų savo
gyvenimo centre“.
„Ačiū už meilę ir paramą. Tegul jus visada lydi džiaugsmas,
kuris ateina išlaikant Kristų savo gyvenimo centre“, - skelbė jis
žinutėje, kuri pasirodė kaip tik tuo metu, kai sraigtasparnis jį
išskraidino iš Vatikano.
Popiežius Benediktas XVI 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku įlipo į sraigtasparnį, kad
nuskristų į rezidenciją Kastel Gandolfe. Romos rotušės varpas trimis dūžiais pažymėjo tą akimirką, kai Benediktas XVI išvyko iš Vatikano.
Atvykęs į Kastel Gandolfą, popiežius iš karto pasirodė
rezidencijos balkone. „Ačiū, - tarė jis susirinkusiems
tikintiesiems. - Aš esu laimingas, būdamas čia su jumis. Jūsų
palankumas mane labai teigiamai veikia. Jūs žinote, kad ši diena
šiandien yra kitokia, nei kitos dienos. Nuo aštuntos valandos
(vietos laiku) aš būsiu tik piligrimas“. Paskutinieji Benedikto
XVI, kaip popiežiaus, žodžiai buvo: „Labos nakties ir labai ačiū“.
Popiežius Benediktas XVI,
kuris ketvirtadienį žengdamas beprecedentį žingsnį tapo pirmuoju
nuo viduramžių atsistatydinusiu pontifiku, bus prisimenamas kaip
tradicionalistas, atsisakęs popiežiavimo, temdyto Katalikų
Bažnyčios vidaus kovos ir sekso bei pedofilijos skandalų.
85 metų vokiečių tautybės popiežius, kuris sakė, kad dėl
savo amžiaus nebeturi pakankamai fizinių ir dvasinių jėgų toliau
vadovauti 1,2 mlrd. katalikų bendruomenei sparčiai
besikeičiančiame pasaulyje, yra tyliai kalbantis intelektualas,
kurį, regis, pribloškė sąmyšis Vatikane.
Benediktas XVI 2005 metų balandį, būdamas 78-erių, pakeitė
ilgai popiežiavusį ir labai populiarų Joną Paulių II. Prieš tai
jis beveik ketvirtį amžiaus buvo Bažnyčios mokymo įtvirtintojas
ir už tą darbą pelnė „Dievo rotveilerio“ pravardę.
Konservatyvios kardinolo Josepho Ratzingerio
pažiūros, jo tautybė ir amžius kliuviniais buvo laikomi nuo pat jo
popiežiavimo pradžios.
„Daug kartų perkratęs savo sąžinę Dievo akivaizdoje,
įsitikinau, jog mano jėgos dėl senyvo amžiaus nebėra tinkamos
deramai vykdyti šv. Petro tarnystės“, - vasario 11 dieną per
kardinolų susitikimą Vatikane lotynų kalba netikėtai ištarė
popiežius.
„Šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai kintančiame ir blaškomame
tikėjimo gyvenimui svarbių klausimų, siekiant vairuoti šv.Petro
laivą ir skelbti Evangeliją, būtina ne tik dvasios, bet ir kūno
stiprybė, stiprybė, kuri pastaraisiais mėnesiais manyje tiek
nusilpo, kad turėjau pripažinti nesąs pajėgus gerai vykdyti man
patikėtos tarnystės“, - sakė jis skaitydamas laišką.
Benediktas XVI, pirmasis nuo viduramžių atsistatydinantis
popiežius, daugiausiai savo energijos skirdavo jo širdžiai
brangiems dalykams, tokiems kaip krikščionybės pamatiniai principai
ir ryšiai tarp religijų.
2009 metais lankydamasis Šventojoje Žemėje jis paragino
įgyvendinti dviejų valstybių sprendimą, o 2012 metais Libane
ragino Artimųjų Rytų krikščionis ir musulmonus sukurti darnią,
pliuralistinę visuomenę.
Popiežius taip pat stengėsi stabdyti Vakaruose didėjantį
sekuliarizmą ir nuolat akcentuodavo šeimos vertybes, kategoriškai
nepritarė abortams, eutanazijai ir gėjų santuokoms.
Siekdamas užmegzti ryšį su jaunimu, jis atidarė „Twitter“
paskyrą devyniomis kalbomis ir ragino Bažnyčią aktyviai dalyvauti
socialinėje žiniasklaidoje.
Popiežius taip pat rėmė aplinkosaugą, Vatikanui
priklausančiose valdose pradėjo energijos gamybą iš
atsinaujinančių šaltinių ir organinį ūkininkavimą.
Jis atmetė moterų šventinimą į kuniges ir kunigų santuokas -
opų klausimą, kuris vis iškildavo intensyvėjant krizei dėl
dvasininkų sekso skandalų.
Benediktas XVI, kuriam, daugelio nuomone, trūko pirmtako
charizmos, pirmaisiais popiežiavimo metais padarė virtinę
viešųjų ryšių klaidų, kurios įžeidė musulmonus, žydus,
gėjus, indėnus, AIDS aktyvistus ir mokslininkus.
Islamo pasaulį jis papiktino 2006 metų kalba, kurioje, kaip
atrodė, pritaria nuomonei, kad islamas yra iš prigimties smurtinis.
Kalba keliose šalyse išprovokavo kruvinus protestus ir išpuolius
prieš krikščionis.
2009 metais popiežius įžeidė žydus pakviesdamas sugrįžti į
Bažnyčios prieglobstį atskilusią ultrakonservatyvią Šv. Pijaus X
broliją - su išlygomis panaikindamas ekskomuniką keturiems jos
vyskupams, kurių vienas neigė Holokausto mastą.
Tačiau už pastangas atkurti abipusį pasitikėjimą jis pelnė
žydų bendruomenės pagyras.
Kartą lankydamasis Afrikoje, kur AIDS problema yra didžiausia,
jis sakė, kad prezervatyvų naudojimas gali tik didinti šią krizę,
nors vėliau tapo pirmuoju popiežiumi, užsiminusiu apie galimybę
naudoti kontracepciją siekiant išvengti viruso plitimo.
J. Ratzingeris 1927 metų balandžio 16 dieną gimė policininko
šeimoje Marktlyje prie Ino Bavarijoje Vokietijos pietuose.
1939-aisiais jis įstojo į seminariją ir dar tais pačiais metais
turėjo įstoti į Hitlerjugendo judėjimą.
1951 metais jis buvo įšventintas į kunigus, vėliau dėstė
keliuose universitetuose, tarp jų Bonos ir Rėgensburgo, o paskui
išvyko į Romą dirbti patarėju Vatikano II Susirinkime, kuris nuo
1962 iki 1965 metų parengė Bažnyčios modernizavimo reformas.
Popiežius Paulius VI 1977 metais paskyrė J. Ratzingerį Miuncheno
arkivyskupu, o kiek vėliau tais pačiais metais - įšventino jį
kardinolu. Per 1978 metų konklavą Pauliaus VI įpėdiniui išrinkti
J. Ratzingeris susipažino su Karoliu Wojtyla -
būsimuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II.
Po trejų metų jis sutiko vadovauti Vatikano Tikėjimo doktrinos
kongregacijai, kuri kažkada vadinosi Šventąja Inkvizicija, ir
šiame poste dirbo 24 metus. Tuo metu jis kuravo ir virtinės lytinio
išnaudojimo bylų nagrinėjimą.
Nors kai kurie kritikai kaltino jį padėjus dangstyti įtariamus
kunigus, kiti sako, kad jis paprasčiausiai nesuvokė tų nusikaltimų
rimtumo.
Jau būdamas popiežius, Benediktas XVI tapo pirmuoju pontifiku,
atsiprašiusiu už lytinio išnaudojimo skandalą. Jis deklaravo
„didelį gailėjimąsi“ ir asmeniškai susitiko su lytinio
išnaudojimo aukomis.
Tačiau kritikai kaltino jį nepatraukus kaltininkų atsakomybėn.
Jo popiežiavimą taip pat temdė užsitęsęs pinigų plovimo
Vatikano banke skandalas, kuris atskleidė vidaus kovas tarp
artimiausių Benedikto XVI sąjungininkų.
Popiežius pažadėjo didesnį skaidrumą, bet visas tas sąmyšis
iškėlė klausimų dėl to, ar Benediktas XVI kontroliuoja
ambicingus, įtakos siekiančius kardinolus.
Intelektualas Benediktas XVI nesugebėjo įtvirtinti savo
autoriteto Romos kurijoje, uždaroje ir įtakingoje institucijoje,
kuri iš esmės veikia kaip Katalikų Bažnyčios vyriausybė.
Jis, regis, taip pat prarado net savo namų ūkio kontrolę: 2012
metais jo liokajus Paolo Gabriele „nutekino“
žiniasklaidai slaptus popiežiaus dokumentus. Ši išdavystė ne tik
nuliūdino popiežių, bet ir atskleidė daugiau nesutarimų
Bažnyčios viduje.
Atsistatydinęs šis žmogus, kuris kartą pavadino save „tik
kukliu vikaru“, nori atsidėti maldai ir rašymui.
Be trijų enciklikų, jis parašė dar maždaug 40 darbų, tarp
jų - trijų tomų apmąstymų veikalą „Jėzus iš Nazareto“ (Jesus
von Nazareth), kuris tapo bestseleriu.
„Aš visuomet būsiu artimas visiems jums ir esu tikras, kad jūs
liksite artimi man, net jeigu aš būsiu pasislėpęs nuo pasaulio“, -
sakė jis emocingai atsisveikindamas su kunigais po savo pareiškimo
apie atsistatydinimą.
