Iki tol apie kratas žinojau tik iš sovietinių filmų apie rusų partizanus persekiojantį gestapą ir jau po SSRS žlugimo sukurtų filmų apie KGB naktinius vizitus. Ten į padorių piliečių namus įsiverždavo visiški niekšai.
Pasirodo, gyvenimas keičiasi. Sprendžiant iš kratų pas gimdymo namuose šalininkes, Lietuvos pareigūnai labai mandagūs. Ateina šešiese ir dar atsiveda vaikų teisių apsaugos darbuotoją.
Toji nieko nedaro, bet jei tėvus suims, pasirūpins vaikus nuvežti į globos centrą.
Skirtingai nei filmuose, Lietuvos pareigūnai nemėto daiktų ant žemės ir neverčia visų lentynų. Išeidami netgi aptvarko patalpas.
7 valandą ryto prasidėjusi krata trunka kelias valandas, kol peržiūrimi visi daiktai: pirmiausia – popieriai ir kompiuterinės laikmenos.
Visai nebaisu. Tiktai vienas nepatogumas – šeimininkams tuo metu negalima naudotis telefonu.
Atrodo, kratoms teisėsaugininkai ruošiasi iš anksto. Kaip kitaip galima paaiškinti, kad jie dviejuose namuose pasirodė prieš didelę šventę.
Kino režisierė I. Kurklietytė kratos dieną rengėsi iškilmingai atidaryti visus Holivudo standartus atitinkančią kino studiją, skirtą studentams ir rezidentams.
O kita krata vyko ir namuose, kur kitą dieną turėjo būti švenčiamas dukters gimtadienis.
Nežinia, ar tos kratos buvo naudingos teisėsaugininkams, bet visuomenės švietimui tikrai davė naudos.
Jei į mano namų duris rytoj septintą pasibelstų pareigūnai, tikrai neišsigąsčiau: juk žinau, kad jie nesiautės, nesmurtaus ir elgsis labai mandagiai. Vis nepalaikau tvarkos spintoje. Gal jie net padėtų susitvarkyti?
