Apleistos senosios skerdyklos pastatų kompleksas uostamiesčio Liepų gatvėje buvo tapęs galvos skausmu savivaldybei. Jį užvaldę benamiai prieš porą metų sukėlė gaisrą, nuniokojusį pagrindinį, patį vertingiausią, pastatą – apdegė aštuonkampio bokšto konstrukcijos, nuo stogo nubyrėjo čerpės.
Paveldosaugininkams pagrasinus į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktą kompleksą perduoti valstybei, griūvančius pastatus perėmė ir gaivinti ėmėsi sostinės bendrovė „Solvenita”. Statinių restauravimo ir pritaikymo naujoms reikmėms projektas jau parengtas ir įgyvendinamas.
Pertvarkytos senųjų mėsos cechų erdvės taps aktyvaus poilsio bei pramogų zona – čia įsikurs treniruoklių, aerobikos, Rytų dvikovos sporto salės.
Pagrindiniame skerdyklos pastate numatoma įrengti 25 metrų ilgio baseiną su penkiomis pirtimis, dušais, sūkurine vonia, sporto baru. Suprojektuotas ir nedidelis baseinas mažiesiems lankytojams.
„Kai kurių menkaverčių, susidėvėjusių, vėliau iškilusių pastatų būklė yra avarinė.
Kai juos nugriausime, išryškės vertingiausia architektūros paveldo dalis – reljefų kompozicijomis, gipso lipdiniais puošti pagrindinio pastato fasadai, vidaus erdvės”, – kalbėjo skerdyklos rekonstravimo projektą kūręs klaipėdietis architektas Valdas Janulis.
Komplekso savininkų ir architektų siūlomai krypčiai paveldosaugos specialistai iš esmės pritarė – nauji saikingų tūrių stačiakampės formos vienaukščiai ir dviaukščiai statiniai su nedidelio nuolydžio šlaitiniais stogais suprojektuoti taip, kad nestelbtų senųjų vertybių.
Bus atstatyti raudonomis čerpėmis dengti stogai, dailus varine skarda dengtas bokštelis su laikrodžiu, kurio ciferblatą vagys išplėšė.
Šimtamečių pastatų pritaikymo sportui ir pramogoms darbai kainuos apie 20 mln. litų.
Teritorijoje jau pradėtos rinkti šiukšlės, griaunami menkaverčiai pastatai.
Panaši į Rytprūsių dvarponio valdą
Klaipėdoje prie Danės upės dar 1769 m. pastatyta skerdykla galėjo naudotis visi mėsininkai. 1874 m. mokesčius magistratui mokėjo 62 mėsininkai, namuose įsirengę nedideles rūkyklas su kaminais. Savo gaminius jie pardavinėjo prekyvietėse ant specialių mėsos stalų.
Liepų gatvėje 1913–1915 m. pastatyta skerdykla priminė Rytprūsių dvarą. Mediniai ažūriniai vartai buvo apželdinti vijokliniais augalais, kieme lapojo medžiai, dekoratyviniai krūmai. Pagrindinio skerdyklos pastato fasadą puošė vertikalios lipdinių juostos su ožių ir avinų galvomis.
Mėšlidės, šaldyklos, sandėliai, kitokie ūkiniai pastatai nestebino. Jie buvo paprasti, be jokių išskirtinių architektūros detalių ir puošmenų.
1930 m. pastatytas naujas bekonų cechas, čia buvo skerdžiami ir arkliai. Mėsos įmonė bėgiais buvo sujungta su miesto geležinkelio stotimi.
Sovietmečiu ištuštėjusi skerdykla ėmė smegti žemėn, aplipo lūšnomis. Virš jos iškilęs raudonplytis kaminas nugriautas. Naminių paukščių cechas su plunksnų džiovykla bei kiti senieji statiniai sunyko.
